Japonija reaguoja į grėsmes: keičia dešimtmečius galiojusią ginklų ribojimo politiką
Japonija sušvelnins dešimtmečius galiojančias ginklų eksporto taisykles, antradienį pareiškė vyriausybės atstovas Minoru Kihara. Šis politikos pokytis atveria kelią mirtinų ginklų pardavimui užsienyje.
Naujosios taisyklės panaikina Japonijos nusistatytą mirtinų ginklų pardavimo ribojimą, nes Tokijas siekia patekti į tarptautinę ginklų rinką, tikėdamasis sustiprinti nacionalinę gynybą ir paskatinti ekonomikos augimą.
Taip nuspręsta didėjant susirūpinimui dėl Kinijos stiprinamos karinės veiklos regione, taip pat dėl nuolatinių Šiaurės Korėjos ir Rusijos saugumo grėsmių.
„Šie sprendimai buvo priimti tuo metu, kai mūsų šalį supanti saugumo aplinka keičiasi vis sparčiau. Jie padeda užtikrinti Japonijos saugumą, kartu dar labiau prisidedant prie taikos ir stabilumo regione ir tarptautinėje bendruomenėje“, – per spaudos konferenciją sakė M. Kihara ir pridūrė, kad „šiandien nė viena valstybė negali pati viena garantuoti sau taikos ir saugumo“.
Anksčiau eksportas apsiribojo įranga, suskirstyta į penkias kategorijas: paieškos ir gelbėjimo, transporto, perspėjimo, stebėjimo ir minų aptikimo bei šalinimo. Tačiau ministrė pirmininkė Sanae Takaichi socialiniame tinkle X paskelbė, kad „pritaikius šią pataisą, iš principo taps įmanoma perduoti visą gynybos įrangą“.
Politikos pokyčių šalininkai teigia, kad šis pakeitimas turėtų dar labiau integruoti Tokiją į tarptautinę gynybos tiekimo grandinę bei sustiprinti gynybos, diplomatinius ir ekonominius ryšius su partnerėmis tokiu metu, kai nestabilumas regione didėja.
Tačiau šis sprendimas sukėlė nerimą kai kuriems Japonijos visuomenės nariams. Kritikai kaltina S. Takaichi pakertant tvirto pacifizmo, kuriuo šalis didžiuojasi, istoriją.
Politikos pakeitimą patvirtino ministrų kabinetas ir Nacionalinio saugumo taryba, sakė M. Kihara.
Pasak gynybos ir ginklų kontrolės eksperto Heigo Sato, Japonija privalo pasinaudoti šiuo taikos metu, kad garantuotų kovinę parengtį sukurdama „sistemą, kuri užtikrintų sklandžius ginklų ir šaudmenų mainus“ tarp sąjungininkių.
Jo teigimu, eksportui reikalinga nuolatinė priežiūra, kad gynybos rangovams būtų garantuotas stabilus verslas ir būtų stiprinami ryšiai su perkančiomis šalimis.
Pasak jo, paversdama ginklų prekybą dvipusiais mainais, Japonija galėtų padidinti galimybes gauti sąjungininkių pagalbą netikėto, užsitęsusio konflikto atveju.
Lūžio taškas
Iki šiol Japonija eksportavo kulkas ir karines atsargas, siekdama paskatinti savo ekonomiką, ypač per Korėjos karą praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį, bet 1967 m. priėmė sąlyginį ginklų eksporto draudimą, o po dešimtmečio – visišką draudimą.
Pastaraisiais dešimtmečiais Tokijas taikė taisyklių išimtis, ypač dalyvaudamas tarptautiniuose ginklų kūrimo projektuose, o 2014 m. atvėrė duris eksportui penkiose nemirtinų karinių produktų kategorijose.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, penkios Japonijos įmonės – „Mitsubishi Heavy Industries“, NEC, „Kawasaki Heavy Industries“, „Mitsubishi Electric“ ir „Fujitsu“ – yra tarp 100 didžiausių pasaulyje ginklų bendrovių.
