Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėjas, kuriam Jungtinės Valstijos pritaikė sankcijas, teigia, kad šios priemonės skirtos įbauginti kitus Europos teisėjus, ir ragina Europos Sąjungą imtis atsakomųjų veiksmų.

Vienas iš 18 šiuo metu dirbančių TBT teisėjų Nicolas Guillou pernai atsidūrė JAV sankcijų sąraše po to, kai prisidėjo prie sprendimo išduoti arešto orderį Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu dėl tariamų karo nusikaltimų Gazoje.

Antradienį jis ketina susitikti su ekonomikos komisaru Valdžiu Dombrovskiu ir finansinių paslaugų komisare Maria Luís Albuquerque. Pasak teisėjo, susitikimo tikslas – aptarti jo situaciją ir galimas priemones tam, ką jis vadina politiniu kišimusi į teismo darbą.

„Tai turi atšaldantį poveikį, ir būtent to siekiama“, – interviu metu sakė N. Guillou.

Jo teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo sankcijų taikymas siekiant daryti spaudimą nacionaliniams ir tarptautiniams teisėjams kitose šalyse yra beprecedentis tiek savo pobūdžiu, tiek mastu.

„Tai pirmas kartas, kai teisėjai sankcionuojami su labai aiškia žinute: esą mes turime būti ‘pataisyti’“, – tvirtino jis.

N. Guillou pabrėžė, kad jam taikomos priemonės – draudimas naudotis tokiais mokėjimo tinklais kaip „Visa“ ir „Mastercard“ bei paslaugomis, įskaitant „Amazon“, „Airbnb“ ir „Booking.com“ – prilygsta „tam tikrai civilinei mirčiai“. Pasak jo, sankcijos paverčiamos ginklu, kuriuo siekiama ardyti Europos demokratijų pamatus.

„Didžiausia rizika demokratijai yra baimės internalizavimas“, – sakė N. Guillou. Jo teigimu, pavojinga, kai viešieji sprendimų priėmėjai – teisėjai, parlamentarai ar ministrai – pradeda cenzūruoti patys save, nebetaiko įstatymo taip, kaip privalėtų, arba priima sprendimus ne taip, kaip manytų esant teisinga. Anot jo, būtent taip paprastai veikia teisinės sistemos autoritarinėse šalyse.

Teisėjas tvirtino, kad jo atvejis atspindi platesnę tendenciją, kai sankcijos naudojamos spaudžiant teisėjus už JAV ribų. Jis priminė, kad pernai JAV administracija buvo pritaikiusi sankcijas Brazilijos teisėjui, vadovavusiam tyrimams dėl buvusio prezidento Jairo Bolsonaro, o po kelių mėnesių jas atšaukė. Taip pat buvo skelbta, kad Vašingtonas svarstė galimybę taikyti sankcijas Prancūzijos teisėjams, kurie kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen skyrė penkerių metų draudimą kandidatuoti rinkimuose dėl ES lėšų pasisavinimo, nors JAV Valstybės departamentas tokius pranešimus neigė.

N. Guillou ragina ES sprendimų priėmėjus mažinti Europos priklausomybę nuo JAV finansų ir technologijų infrastruktūros. Jo teigimu, sankcijos veikia todėl, kad daugelį būtinų paslaugų – nuo mokėjimų iki internetinių platformų – kontroliuoja Amerikos įmonės. Jis siūlo kurti nepriklausomas europines alternatyvas ir priimti taisykles, kurios ribotų JAV dominavimą kritinėse paslaugose.

Kaip trumpalaikę priemonę N. Guillou įvardijo galimybę aktyvuoti Blokavimo statutą – dar 10-ajame dešimtmetyje sukurtą mechanizmą, skirtą apsaugoti ES įsikūrusius asmenis ir įmones nuo ne ES valstybių taikomų sankcijų poveikio.

Vidutinės trukmės laikotarpiu, anot teisėjo, ES turi užtikrinti atsparią, nuo JAV operatorių nepriklausomą mokėjimų infrastruktūrą, pavyzdžiui, spartindama skaitmeninio euro projektą ir geriau integruodama jau veikiančias nacionalines mokėjimo sistemas.

„Toks valdymas per baimę turi būti kategoriškai atmestas“, – sakė N. Guillou. Jo teigimu, kiekvienas turi laikytis savo pareigų ribose, tačiau tam būtinas solidarumas.

N. Guillou pasakojo, kad praėjusią vasarą, važiuodamas dviračiu gimtojoje Bretanėje netoli La Forêt-Fouesnant kaimo, sulaukė skambučio iš Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, kuri perspėjo, jog jis ką tik įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą.

Nors tokia žinia jo visiškai nenustebino – keli kolegos jau buvo sankcionuoti ankstesnėse bangose, – tai buvo pirmas kartas, kai taikinyje atsidūrė teisėjai iš tradicinių JAV sąjungininkių ir G7 šalių.

Teisėjas teigė tik palaipsniui suvokęs, kaip sankcijos paveikė kasdienybę: mokėjimai būdavo atmetami, o užklausos dėl internetinių paslaugų – atšaukiamos. Kadangi bet kuriems JAV subjektams ar asmenims draudžiama su juo vykdyti sandorius, jis faktiškai tapo skaitmeniniu atstumtuoju.

N. Guillou karjera apėmė darbą keliuose žemynuose ir daugybę rezonansinių bylų, įskaitant tyrimus dėl nusikaltimų Kosovo karo metu bei darbą Jungtinių Tautų specialiajame tribunole Libanui. 2010-ųjų pradžioje jis dirbo Vašingtone kaip teisminis atašė ir, kartu su JAV kolegomis, du kartus lankėsi JAV karinės sulaikymo įstaigos Guantánamo įlankoje Kuboje teritorijoje.

Pasak jo, prie apribojimų jis prisitaikė: pirkiniams dažniau renkasi fizines parduotuves, o norėdamas užsisakyti viešbutį – skambina telefonu.

Teisėjas pabrėžė, kad viešai kalba ne vien dėl asmeninės situacijos, bet ir dėl platesnio rūpesčio demokratija bei teisėjų galimybe taikyti teisės viršenybės principą.

„Mes, teisėjai, nesirenkame bylų, kurios mums tenka“, – sakė jis. „Mes taikome teisę faktams.“