Jungtinė Karalystė neseniai pasiekė naują vėjo energetikos gamybos rekordą.
Šaliai tapus viena patraukliausių krypčių vėjo energetikos sektoriui, vėjo jėgainių parkai tapo įprastu kraštovaizdžio elementu visoje Jungtinėje Karalystėje.
Tačiau stiprėjant vėjo gūsiams išryškėjo ir naujas nerimas – dėl sisteminių problemų šalis esą rizikuoja atsidurti situacijoje, kai energetikos sistema ima strigti, o dalis gamybos priverstinai stabdoma.
Pastaraisiais metais vis aiškiau juntamas poreikis atsitraukti nuo iškastiniu kuru paremtos energijos gamybos. Energijos kainoms svyruojant, o geopolitinėms įtampoms didinant žaliavų neapibrėžtumą, energijos nepriklausomybės ir saugumo klausimas tampa vis aktualesnis.
Jungtinė Karalystė neretai išskiriama kaip pragmatiškai į energetikos iššūkius žiūrinti valstybė. Šalyje veikia 44 jūriniai vėjo jėgainių parkai ir šimtai sausumos projektų, todėl ji dažnai vadinama viena iš pagrindinių vėjo energetikos centrų Europoje. Vis dėlto net ir vėjo energija, kuri ilgą laiką atrodė kaip aiškus sprendimas, šiandien kelia naujų klausimų.
Taip pat skaitykite:
Žaliosios energetikos transformacija tapo vienu svarbiausių šio laikotarpio uždavinių. Atsirandant naujoms technologijoms ir ieškant švaresnių būdų aprūpinti pasaulį energija, ilgalaikė priklausomybė nuo naftos ir anglies pamažu tampa praeities reliktu.
Nafta pastarąjį šimtmetį buvo viena pagrindinių žmonijos pažangos varomųjų jėgų, tačiau jos poveikis atmosferai ir klimatui vis akivaizdesnis. Vis dažniau pasitaikančios klimato katastrofos primena, kad pokyčiai būtini, o energetikos sektorius – vienas iš kertinių jų taškų.
Kovo 25 dieną Jungtinė Karalystė užfiksavo naują vėjo energijos gamybos rekordą – buvo pagaminta 23 880 megavatų (MW) elektros.
Taip buvo pagerintas ankstesnis rekordas, pasiektas praėjusių metų gruodį, kai generacija siekė 23 825 MW. Skelbiama, kad toks kiekis galėtų aprūpinti elektra daugiau kaip 23 mln. britų namų ūkių.
Tačiau rekordiniai skaičiai atskleidė ir kitą problemą: nacionalinis elektros tinklas ne visuomet pajėgia priimti ir paskirstyti staiga išaugusį energijos perteklių. Dėl ribotų tinklo pralaidumų bei vadinamųjų „butelio kakliukų“ kai kuriems vėjo parkams tenka mažinti generaciją arba laikinai stabdyti veiklą.
Taip pat skaitykite:
Pagrindine priežastimi įvardijamas nepakankamas investavimas į naują ir modernizuotą infrastruktūrą. Kai tinklo pajėgumai nespėja paskui sparčiai augančią atsinaujinančios energijos gamybą, susidaro situacijos, kai potenciali švari elektra negali būti efektyviai panaudota.
Nors naujos energijos gamybos technologijos suteikia vilčių ateičiai, Jungtinės Karalystės pavyzdys rodo, kad vien didinti gamybos pajėgumus neužtenka – būtina lygiagrečiai stiprinti ir elektros perdavimo bei paskirstymo tinklus, kad energetikos transformacija vyktų sklandžiai.
