Kaip saugiai skolinti ir skolintis tarp pažįstamų: nerašytos taisyklės, kurios padeda išsaugoti santykius ir pinigus
Skolinimasis iš artimųjų ar draugų Lietuvoje vis dar laikomas jautria, bet dažna praktika. Kai kuriais atvejais tai atrodo patogiau nei bankas, tačiau nesutarimai dėl pinigų gali ilgam sugadinti santykius.
Todėl vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip tvarkingai susitarti dėl paskolų tarpusavyje: kada apskritai verta skolinti, kokias sąlygas aptarti ir kaip viską užfiksuoti taip, kad abi pusės jaustųsi saugiai.
Kada skolinti, o kada mandagiai atsisakyti
Pirmas klausimas, kurį turėtų sau užduoti kiekvienas skolintojas: ar apskritai galiu sau leisti šiuos pinigus atiduoti kitam žmogui? Jei tai santaupos, kurios reikalingos būtiniausioms išlaidoms, geriau paieškoti kitų pagalbos formų, pavyzdžiui, padėti žmogui susitarti su institucijomis ar surasti papildomų pajamų.
Jei paskola būtų didesnė už vieno ar dviejų mėnesių jūsų pajamas, reikėtų itin atsargiai vertinti riziką. Tokiu atveju verta su savimi sąžiningai susitarti: skolinu tik tiek, kiek teoriškai galėčiau prarasti nesugriaudamas savo finansinio saugumo.
Kokio tikslo paskoloms sakyti „taip“ ypač pavojinga
Dažniausiai žmonės artimųjų prašo pinigų dėl kelių priežasčių: netikėtų išlaidų, skolos kitur, vartojimo pirkinių ar verslo idėjų. Kiekviena iš jų kelia skirtingą riziką ir reikalauja skirtingo pasirengimo.
Pavyzdžiui, skola kitam kreditoriui dažnai rodo, kad žmogui jau sunku valdyti finansus. Tokiu atveju skolindamas gali tapti paskutine grandimi grandinėje ir rizikuoti, kad tavo paskola bus stumiama į prioritetų sąrašo pabaigą.
Kaip kalbėtis apie pinigus, kad abu suprastumėte tą patį
Net jei sumos nedidelės, pokalbis apie sąlygas yra būtinas. Reikėtų aiškiai aptarti, kiek tiksliai skolinama, kokiam laikotarpiui, ar bus taikomos palūkanos ir kas nutiks, jei žmogus pavėluos grąžinti skolą.
Verta paprašyti, kad skolininkas pats įvardytų realią grąžinimo datą ar grafiką. Tai parodo, ar jis turi planą ir ar supranta savo galimybes, o jums leidžia įvertinti, ar tas planas bent kiek atitinka realybę.
Kodėl žodinis susitarimas dažnai virsta konflikto šaltiniu
Daugelis vis dar baiminasi rašytinių susitarimų, nes tai atrodo kaip nepasitikėjimo ženklas. Vis dėlto praktikoje dažniausiai nutinka priešingai: aiškiai užrašytos taisyklės mažina įtampą ir abejones.
Žodinis susitarimas lengvai pamirštamas, skirtingai interpretuojamas ir tampa pagrindu ginčams. Net ir nedideles sumas verta bent jau patvirtinti žinute ar el. laišku, kad abiejų pusių lūkesčiai būtų aiškūs.
Kaip paprastai užfiksuoti paskolą tarp fizinių asmenų
Mažoms sumoms dažnai užtenka paprastos formos: trumpa skolos raštelio versija su abiejų duomenimis, suma, data, grąžinimo terminu ir parašais. Svarbu, kad dokumentas būtų aiškus ir įskaitomas, o kiekviena šalis turėtų po egzempliorių.
Didesnėms sumoms galima svarstyti oficialią paskolos sutartį. Tokia sutartis dažniau apima papildomas sąlygas, pavyzdžiui, skolos padengimą dalimis, atsakomybę už vėlavimą ar galimybę paskolą nutraukti nenumatytomis aplinkybėmis.
Palūkanos tarp artimųjų: kada jos logiškos, o kada nereikalingos
Neformaliuose santykiuose palūkanos dažnai kelia emocijų. Vieniems atrodo, kad tai netinka tarp artimų žmonių, kiti primena, kad skolinant ilgesniam laikui iš esmės prarandama alternatyva tas lėšas panaudoti kitur.
Jei nusprendžiama taikyti palūkanas, svarbu, kad jos būtų aiškiai įvardytos, realistiškos ir etiškos. Susitarimas turėtų būti skaidrus, suprantamas abiem pusėms ir nepriminti spaudimo ar pasinaudojimo kito situacija.
Jei paskolos grąžinimas užstringa: nuo ramaus dialogo iki planų B
Viena dažniausių įtampų priežasčių atsiranda tada, kai grąžinimo terminas ateina, o pinigų nėra. Pirmas žingsnis tokioje situacijoje turėtų būti atviras ir ramus pokalbis, o ne priekaištai ir kaltinimai.
Tuo metu verta kartu peržiūrėti žmogaus finansinę padėtį ir sudaryti naują, realistiškesnį grafiką. Daugelis skolininkų vengia bendrauti ne iš blogos valios, o dėl gėdos jausmo, todėl konstruktyvus tonas dažnai padeda atkurti dialogą.
Kokias ribas sau nusibrėžti, kad pats netaptum skolininku
Skolindamas kitiems gali pats atsidurti tokioje situacijoje, kai, netekęs dalies santaupų, prireikus turėsi prašyti paskolos iš banko ar greitųjų kreditų bendrovės. Tai signalas, kad buvo peržengtos sveikos ribos.
Vertėtų susikurti vidinę taisyklę, kad paskoloms artimiesiems nenaudosi pinigų, skirtų privalomiems mokėjimams, būsto įmokoms, mokesčiams ar saugos pagalvei. Tokia riba apsaugo nuo grandininio poveikio, kai vieno žmogaus finansinė problema išplinta platesniame rate.
Klaidos, kurias dažniausiai daro skolininkai
Skolininkams svarbiausia tiksliai suprasti, ką jie pasirašo ir kokių įsipareigojimų imasi. Per didelis optimizmas dėl būsimų pajamų, neįvertintos išlaidos ir papildomi įsipareigojimai kitur dažnai lemia pažadus, kurių laikytis tampa sunku.
Kita dažna klaida yra vengimas pranešti apie finansinius sunkumus laiku. Kuo anksčiau žmogus pasako, kad laiku grąžinti nepavyks, tuo daugiau erdvės lieka konstruktyviam sprendimui ir menkesnė tikimybė, kad santykiai bus sugadinti ilgam.
Alternatyvos: kada geriau pasiūlyti kitą pagalbos formą
Kartais vietoj paskolos finansiškai sveikiau pasiūlyti kitą pagalbą: padėti susidaryti pajamų ir išlaidų planą, rasti papildomą darbą, peržiūrėti nereikalingus abonementus ar suteikti vienkartinę negrąžintiną paramą mažesne suma.
Toks sprendimas dažnai aiškiau apibrėžia santykį ir sumažina spaudimą ateityje. Ypač jei matyti, kad žmogaus finansinė situacija jau kurį laiką yra įtempta ir vien tik paskola problemos neišspręs.
Ką verta prisiminti prieš priimant sprendimą
Skolinimas tarp pažįstamų visada turi dvi puses: finansinę ir emocinę. Prieš sutikdami ar atsisakydami gerai pagalvokite, kas jums svarbiau ilgalaikėje perspektyvoje ir kokią riziką esate pasirengę prisiimti.
Atsakymas neturi būti priimtas skubotai, iš gailesčio ar spaudimo. Apgalvotas, atviras ir raštu įtvirtintas susitarimas dažnai yra geriausias būdas apsaugoti ir savo pinigus, ir santykius.
