Dauguma tėvų nori savo vaikams suteikti geresnį finansinį startą, tačiau ne visada aišku, nuo ko pradėti. Vien tik atsidaryti kaupiamąją sąskaitą dar nereiškia, kad vaiko ateitis bus finansiškai saugi.
Apgalvotas ilgalaikis planas gali padėti sukaupti tiek atsarginį fondą, tiek lėšų studijoms ar pirmajam būstui, kartu vaikui diegiant sveikus santykius su pinigais.
Svarbiausia pradėti nuo realių tikslų ir suprantamų, paprastų sprendimų.
Ko iš tikrųjų siekiate?
Prieš renkantis finansinius produktus verta sau atsakyti, kokiam tikslui kaupiate. Skirtingi tikslai reiškia skirtingą laikotarpį, riziką ir sumą, todėl ir priemonės gali būti nevienodos. Vienas planas gali apimti kelis tikslus vienu metu.
Dažniausiai išskiriamos trys grupės: trumpalaikiai poreikiai (drabužiai, būreliai, vasaros stovyklos), vidutinės trukmės tikslai (pirmosios teisinio amžiaus išlaidos, vairavimo kursai, mainų programos) ir ilgalaikiai tikslai (studijos, būsto pradinis įnašas, verslo pradžia). Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau pasirinkimų atsiranda.
Mažamečiams pradžia dažniausiai yra atskira pinigų laikymo vieta. Tai gali būti tiek fizinė taupyklė, tiek speciali kaupiamoji sąskaita, skirta vaiko ateičiai. Svarbu šias lėšas aiškiai atskirti nuo kasdienių šeimos išlaidų.
Fizinė taupyklė naudinga iki pradinės mokyklos, nes vaikas aiškiai mato pinigus ir jų pokytį. Vėliau daug naudingiau įtraukti ir skaitmeninius sprendimus, pavyzdžiui, leisti vaikui matyti sąskaitos likutį programėlėje, paaiškinant, ką reiškia kiekviena įnešta suma.
Kaip nusistatyti realias kaupimo sumas?
Dažna klaida yra iš karto išsikelti per didelį mėnesinį įnašą vaiko ateičiai, o po kelių mėnesių jo nebeišlaikyti.
Toks nepastovumas mažina kaupimo naudą, be to, sukelia papildomą stresą. Paprasčiau pradėti nuo mažesnės, stabiliai įgyvendinamos sumos.
Protinga praktika yra pasirinkti fiksuotą dalį nuo šeimos mėnesio pajamų ir ją skirti vaiko tikslams. Dalį galima atidėti reguliariu pavedimu, kad sprendimo nereikėtų priimti kiekvieną kartą iš naujo. Vėliau, augant pajamoms, įnašį galima padidinti.
Skirtingi laikotarpiai, skirtingos priemonės
Jei pinigų nereikės artimiausiais metais, galima svarstyti ilgalaikes priemones. Jei lėšos gali prireikti greitai pavyzdžiui, sveikatos išlaidoms ar nenumatytiems poreikiams, saugiau rinktis paprastesnį kaupimą su greita prieiga.
Trumpam ir vidutiniam laikotarpiui dažniau pasirenkami indėliai ar sąskaitos, kur aiškiai žinoma, kada ir kiek lėšų bus galima pasiimti.
Ilgesniam laikotarpiui tėvai kartais svarsto ir apie investavimą, tačiau tai visada turi būti apgalvotas, išskaidytas sprendimas, suprantant kainų svyravimo riziką.
Investavimas vaiko ateičiai
Investavimas yra priemonė, kuri gali padėti ilguoju laikotarpiu pasiekti didesnę grąžą, bet kartu reiškia ir vertės svyravimus. Vaiko ateities tikslams tai aktualu, nes iki pilnametystės dažnai turima daugiau kaip dešimt metų.
Praktikoje tai gali reikšti, kad ilgesniam nei dešimties metų laikotarpiui pasirenkamas didesnį kainų svyravimą turintis turtas, o artėjant prie tikslo datai dalis lėšų palaipsniui perkeliama į saugesnes priemones. Taip siekiama, kad didelis rinkų kritimas nesutaptų su metu, kai lėšų jau reikia.
Kaip paskirstyti pinigus pagal tikslus ir riziką
Vaiko finansinis planas nebūtinai turi būti vienas produktas ar viena sąskaita. Dažnai patogiau skirstyti lėšas keliais „stalčiais“: greitai prieinamam rezervui, artimiausiems 2–5 metų tikslams ir tolimesnei ateičiai.
Toks skirstymas padeda išvengti situacijos, kai dėl nenumatyto poreikio tenka nutraukti ilgesnio laikotarpio sutartį ar parduoti investicijas nepalankiu metu. Be to, tėvams lengviau stebėti, ar planas artėja prie užsibrėžto rezultato, ar jį reikia koreguoti.
Vaiko pinigai
Kol vaikas nepilnametis, tėvai yra atsakingi už tai, kaip tvarkomos jo vardu laikomos lėšos. Tačiau nuo gana ankstyvo amžiaus galima vaiką įtraukti į sprendimus, ypač jei tai susiję su jo norais, būreliais ar laisvalaikiu.
Paauglystėje naudinga palaipsniui perduoti daugiau atsakomybės: leisti valdyti dalį pinigų savarankiškai, aptarti klaidas ir sėkmes. Taip vaikui pereiti prie savarankiško finansų tvarkymo pilnametystėje bus gerokai paprasčiau.
Kaupimas vaikui neturėtų apsiriboti tik pavedimais. Lygiai taip pat svarbu apie pinigus kalbėtis atvirai ir ramiai, paaiškinant, iš kur jie atsiranda, kodėl vieni pirkiniai atidedami, o kiti pasirenkami dabar.
Naudingos paprastos kasdienės situacijos: kartu sudarytas atostogų biudžetas, apsipirkimas su aiškia suma ir sąrašu, ribotų „kišenpinigių“ planavimas. Tokie pavyzdžiai vaikui rodo, kad pinigai yra ribotas išteklius, kurį reikia planuoti.
Kaip reaguoti į dovanas ir netikėtas įplaukas?
Gimtadieniai, šventės ar artimųjų dovanos dažnai tampa pirma rimtesne suma vaiko gyvenime. Čia svarbu iš anksto susitarti dėl taisyklės, pavyzdžiui, kad dalis dovanos lieka laisviems vaiko norams, o dalis pridedama prie ilgalaikio tikslo.
Toks modelis moko, kad dalį pinigų galima išleisti dabar, bet dalį verta atidėti ateičiai. Be to, tėvai gali aiškiai matyti, kaip per kelerius metus iš įvairių dovanų pamažu susiformuoja pastebimas startinis kapitalas.
Vaiko finansinis planas nėra statinis dokumentas. Keičiasi šeimos pajamos, atsiranda naujų tikslų, vaikas auga ir pats turi daugiau nuomonės apie savo ateitį. Todėl naudinga bent kartą per metus apžvelgti situaciją ir, jei reikia, pakoreguoti kryptį.
Peržiūra gali apimti tiek mėnesinių įmokų dydį, tiek priemonių pasirinkimą ar tikslų sąrašą. Svarbu, kad pokyčiai būtų nuoseklūs ir nepanikuotų dėl trumpalaikių rinkos svyravimų, ypač jei iki tikslo dar likę daug metų.
Finansinis planas vaikui nėra tik atidėta suma ateičiai, tai ir ugdomas požiūris į pinigus. Net ir nedidelės, bet nuoseklios įmokos per daugelį metų gali virsti apčiuopiamu startiniu kapitalu, jei jos yra suplanuotos ir skirstomos pagal tikslus.
Derinant kasmėnesčius pavedimus, aiškų tikslų nustatymą ir atvirus pokalbius su vaiku, šeima kuria pagrindą, kuris pravers, kai jaunas žmogus pirmą kartą savarankiškai spręs dėl studijų, darbo ar būsto. Tokį pagrindą verta pradėti kurti kuo anksčiau, net jei pradžioje sumos atrodo nedidelės.
