Karo efektas kišenėms: degalai gali brangti sparčiau nei tikėtasi

ELTA
3 min. skaitymo
Degalinė. ELTA / Žygimantas Gedvila nuotr.

Degalų kainos Lietuvoje pastarosiomis dienomis ėmė kilti, reaguodamos į įtemptą situaciją Artimuosiuose Rytuose ir staigų žaliavinės naftos brangimą pasaulinėse rinkose.

„Brent“ naftos kaina po savaitgalio įvykių buvo šoktelėjusi dviženkliu skaičiumi, o nors vėliau kiek sumažėjo, vis tiek išliko maždaug 9 proc. aukštesnė nei prieš konfliktą.

Ekspertai pažymi, kad tokie svyravimai neišvengiamai atsispindi ir degalinėse, tačiau poveikis nėra tiesioginis ar proporcingas vienas prie vieno. Žaliavinė nafta sudaro apie trečdalį galutinės degalų kainos, todėl beveik 10 proc. jos brangimas teoriškai gali reikšti maždaug 5 centų kainos padidėjimą litre.

Būtent tokio masto pokytis ir fiksuojamas rinkoje – dalis degalinių kainas jau pakėlė apie 5 centais, nors oficialūs savaitiniai vidurkiai kol kas rodo kuklesnį, maždaug 2 centų augimą.

Kodėl kainos kyla dar prieš pabrangstant naujoms partijoms?

Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu degalinėse dar prekiaujama degalais, kurie buvo įsigyti už senesnes kainas. Tačiau mažmeniniai tinklai reaguoja į ateities sandorių pokyčius ir galimą tolimesnį naftos brangimą.

Kitaip tariant, kainos kyla ne tik dėl jau patirtų sąnaudų, bet ir dėl lūkesčių. Degalų prekybininkai vertina riziką, kad artimiausios degalų partijos bus brangesnės, todėl dalis kainų korekcijų atliekama iš anksto.

Tiesa, kainų skirtumai tarp degalinių išlieka dideli. Pavyzdžiui, dyzelino litras kai kur kainuoja apie 1,50 euro, o kitur – net 1,77 euro. Šalies vidurkis šiuo metu siekia apie 1,64 euro už litrą.

Kas vyksta pasaulinėje rinkoje?

Naftos kainų šuolį išprovokavo kariniai veiksmai tarp Izraelio, JAV ir Irano. Po atakų Iranas apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį – strategiškai svarbų maršrutą, kuriuo kasdien gabenama apie penktadalis pasaulio naftos.

Bet kokie šio sąsiaurio veiklos trikdžiai gali smarkiai paveikti pasaulinę pasiūlą ir sukelti papildomą kainų spaudimą. Rinkos jautriai reaguoja net į trumpalaikius apribojimus ar grasinimus juos tęsti.

Tiesa, siekdamos stabilizuoti situaciją, aštuonios OPEC+ grupės šalys paskelbė didinsiančios naftos gavybą. Tai gali sušvelninti galimą trūkumą ir amortizuoti kainų šuolius, jei konfliktas neeskaluosis toliau.

Ko tikėtis Lietuvoje?

Artimiausiomis savaitėmis degalų kainos Lietuvoje greičiausiai išliks jautrios geopolitinėms naujienoms. Jei „Brent“ nafta stabilizuosis ar ims pigti, kainų kilimas degalinėse gali sustoti. Tačiau jei įtampa regione didės arba bus sutrikdyta naftos pasiūla, degalai gali brangti dar keliais centais.

Svarbu suprasti, kad kainų dinamika priklauso ne tik nuo žaliavinės naftos, bet ir nuo didmeninių kontraktų, konkurencijos tarp degalinių tinklų bei mokesčių struktūros.

Kol kas situacija vertinama kaip kontroliuojama – staigių šuolių neįvyko, tačiau rinka išlieka nervinga. Vairuotojams tai reiškia, kad artimiausiu metu kainos gali svyruoti, o skirtumai tarp degalinių – dar labiau išaugti.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *