Didėjanti pasaulinė įtampa dėl karo Artimuosiuose Rytuose reiškia, kad Europa „privalo dar sparčiau stiprinti savo strateginę autonomiją“ – nuo energetikos iki gynybos. Taip teigia Europos investicijų banko (EIB) prezidentė Nadia Calvino, raginanti politikus veikti greičiau ir ryžtingiau.
„Šios įtampos akivaizdžiai nekuria stabilumo, taikos ir investicijoms palankios aplinkos“, – sakė ji laidos „Europe Today“ eteryje. „Dabartinė eskalacija daro Europos autonomijos stiprinimą skubesnį nei bet kada anksčiau.“
Europa siekia iki 2030 m. reikšmingai sustiprinti savo gynybinius pajėgumus, o EIB tampa svarbiu gynybos projektų ir išlaidų katalizatoriumi. Bankui vis dažniau daromas spaudimas imtis Europos gynybos banko vaidmens ir taip nutolti nuo jo tradicinio mandato.
EIB gynybai skiria apie 5 % viso savo biudžeto – maždaug 4 mlrd. eurų. Vis dėlto pagal dabartinį įgaliojimą bankui draudžiama tiesiogiai investuoti į ginkluotę ar amuniciją, tačiau leidžiama finansuoti vadinamąją „dvejopo naudojimo“ įrangą, pavyzdžiui, dronus ir sraigtasparnius.
Nors Europa tiesiogiai nedalyvauja JAV ir Izraelio karinėje operacijoje prieš Iraną, šis konfliktas turi rimtų pasekmių ir jai: Irano smūgiai Persijos įlankos šalims supurtė pasaulinę energijos rinką. Vien šią savaitę Europos gamtinių dujų etaloninės kainos per dvi dienas pašoko 80 %, o „Brent“ naftos kaina priartėjo prie 84 JAV dolerių už barelį.
Taip pat skaitykite:
Nuo 2022 m., kai po Rusijos invazijos į Ukrainą staiga nutrūko pigios rusiškos dujos, energetika tapo Achilo kulnu Europai. Nuo tada Europos Sąjunga mėgina diversifikuoti tiekimą ir daugiau energijos importuoti iš JAV, Persijos įlankos valstybių bei kitų trečiųjų šalių, tokių kaip Azerbaidžanas.
Pasak Calviño, sunkios pamokos, išmoktos per karą Ukrainoje, paskatino Europos bendroves susikurti alternatyvius energijos šaltinius. Tačiau ji pripažįsta, kad tai sumažino Europos konkurencingumą, palyginti su tokiomis valstybėmis kaip JAV ir Kinija, kuriose energija pigesnė, o su elektros tiekimu susiję gamybos kaštai – mažesni.
„Europos įmonės parodė, kad geba prisitaikyti ir lanksčiai reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Nuo karo Ukrainoje pradžios Europa tapo daug atsparesnė. Tikiu, kad ir šią krizę sugebėsime įveikti“, – sakė ji.
Paklausta apie diplomatinę įtampą tarp JAV ir Ispanijos po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paragino įvesti prekybos embargą Madridui, Calviño, anksčiau ėjusi ekonomikos ministrės ir vienos iš vyriausybės vicepremjerių pareigas Pedro Sanchezo kabinete, išreiškė viltį dėl deeskalacijos, tačiau pabrėžė, kad būtina gerbti tarptautinę teisę.
„Europa šioje srityje (prekyboje) kalba vienu balsu ir yra vieninga. Visi laimime, kai laikomės tarptautinės teisės ir prisidedame prie pasaulinės taikos“, – pabrėžė ji.
Taip pat skaitykite:
„Europos Sąjunga yra jėga, siekianti gėrio ir abipusiai naudingų partnerystių. Esu tikra, kad ir toliau stengsimės mažinti įtampą“, – pridūrė Calviño.
Savo kalboje metiniame Europos investicijų banko forume trečiadienį ji taip pat pabrėžė, kad Europa tampa savotišku „prieglobsčiu“ mokslui ir teisinės valstybės principams.
