Kinija žada atsaką Europai – kaip nauji barjerai paveiks saulės energetikos ir baterijų kainas?
Kinija perspėja esanti pasirengusi atsakyti Europos Sąjungai, jei Bendrija priims naujas taisykles, kurios, Pekino teigimu, diskriminuotų Kinijos įmones ir apribotų jų galimybes veikti ES vidaus rinkoje. Tokį signalą Briuselyje perdavė Kinijos misijos prie ES prekybos pareigūnai, akcentuodami, kad sprendimai dėl viešųjų pirkimų ir kritinės infrastruktūros gali tapti naujo konflikto židiniu.
ES institucijose derinamas pramonės stiprinimo paketas, kurio esmė – skatinti valstybes nares pirkti daugiau prekių ir paslaugų iš pačios ES arba iš vadinamųjų patikimų partnerių, su kuriais Bendrija turi prekybos susitarimus. Kinija į šį ratą paprastai nepatenka, todėl Pekinas tai vertina kaip bandymą išstumti Kinijos verslą iš pelningų segmentų, ypač ten, kur sprendžia valstybės.
„Jei Europos pusė primygtinai priims šiuos pasiūlymus ir su Kinijos įmonėmis elgsis diskriminaciniu būdu, Kinijai teks imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Kinijos misijos prie ES prekybos ministras Suo Peng.
Viešieji pirkimai ES mastu sudaro reikšmingą ekonomikos dalį, todėl bet kokie papildomi reikalavimai tiekėjams gali turėti tiesioginių pasekmių kainoms, konkurencijai ir tiekimo grandinėms. Derinamose nuostatose taip pat numatomi griežtesni investicijų patikros kriterijai strategiškai svarbiose srityse, tokiose kaip baterijos, elektromobiliai, saulės energetika ir kritinės žaliavos, kur Kinijos gamybos pajėgumai yra itin dideli.
Įtampa auga ir platesniame kontekste: ES stiprina priemones, kuriomis siekia sumažinti rizikas kritinėse technologijose, o kartu taiko griežtesnę priežiūrą dėl saugumo ir geopolitinių priklausomybių. Viena iš krypčių – kibernetinio saugumo reikalavimai tiekimo grandinėms, kurie gali lemti, kaip valstybės narės vertins vadinamuosius didelės rizikos tiekėjus telekomunikacijų ir kitose jautriose srityse.
Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžia, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o sumažinti pažeidžiamumą, kai strateginėse srityse per didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar vienos valstybės gali tapti politinio spaudimo įrankiu. Vis dėlto Kinija tokią logiką įvardija kaip protekcionizmą ir žada reaguoti, jei priemonės bus nukreiptos prieš Kinijos įmones.
Šalia pramonės ir saugumo darbotvarkės tęsiasi ir diplomatinės pastangos palaikyti dialogą. ES prekybos vadovai yra signalizavę apie norą kalbėtis su Pekinu, o Briuselyje planuojamos diskusijos dėl bendros strategijos Kinijos atžvilgiu, siekiant suderinti ekonominius interesus su rizikų valdymu ir taisyklėmis grįsta prekyba.
Artimiausiais mėnesiais aiškės, ar ES pasirinks griežtesnį savarankiškumo modelį su didesniais barjerais didelės rizikos tiekėjams, ar ieškos kompromiso, kuris sumažintų priklausomybes, bet išvengtų plataus masto atsakomųjų Kinijos veiksmų. Verslui tai reikštų didesnį neapibrėžtumą dėl tiekimo, investicijų planų ir dalyvavimo konkursuose, ypač technologijų, energetikos ir pramonės grandinėse.
