Gamintojas pats kuria taisykles – ar Kinijos tabako monopolis yra neliečiamas?
Kinijoje veikiantis valstybinis tabako monopolis „CNTC–STMA“ (dažnai vadinamas „China Tobacco“) per 2024 metus į valstybės iždą nukreipė apie 190 mlrd. eurų pelno ir mokesčių. Tuo pat metu tabako vartojimas šalyje siejamas su maždaug 2,5 mln. mirčių kasmet, o ilgalaikės prognozės rodo, kad našta sveikatos sistemai ir visuomenei gali augti.
Įmonės išskirtinumas pasauliniame kontekste yra ne tik mastas, bet ir institucinis vaidmenų dubliavimas: „China Tobacco“ Kinijoje veikia kaip teisėtas monopolis, kontroliuojantis gamybą ir platinimą, ir kartu dalyvauja tabako reguliavimo sprendimuose. Tokia struktūra, kaip pažymi šią sritį tiriantys žurnalistai ir sveikatos politikos analitikai, sukuria nuolatinį interesų konfliktą, kai biudžeto pajamos tiesiogiai priklauso nuo vartojimo apimties.
Kinija sudaro apie 20 proc. pasaulio gyventojų, bet, remiantis pateiktais skaičiavimais, nuperka beveik pusę pasaulyje parduodamų cigarečių. Šalyje per metus suvartojama apie 2,4 trln. cigarečių, o rūkančiųjų skaičius viršija 300 mln. žmonių, tai yra maždaug kas penktas gyventojas. Dalis tabako vartojimo yra giliai įsišakniję socialiniuose papročiuose, o tai didina reguliavimo sprendimų kainą politine prasme.
Nuo užsienio dominavimo iki vieno valstybinio konglomerato
Šiuolaikinės Kinijos tabako rinkos ištakos siejamos su masinės cigarečių gamybos proveržiu XIX amžiaus pabaigoje ir užsienio gamintojų plėtra. Tyrimo medžiagoje minimas „British American Tobacco“ istorinis įsitvirtinimas, kai Kinijoje per kelis dešimtmečius cigaretės tapo masiniu produktu, o vietos gamintojai rinkos dalies neatlaikė.
Po 1949 metų, kai į valdžią atėjo komunistai, užsienio tabako bendrovės buvo pašalintos, o likę privatūs gamintojai perimti valstybės kontrolėn. Vėliau, valdant Deng Xiaoping, sektorius buvo konsoliduotas į vieną valstybės kontroliuojamą struktūrą, kuri ilgainiui įtvirtino monopolinį modelį. Skaičiuojama, kad iki 1996 metų Kinija rūkė jau keturis kartus daugiau cigarečių nei prieš kelis dešimtmečius, o augimas tęsėsi beveik be pertraukų.
Ką reiškia „legalus monopolis“: 97 proc. rinkos vienose rankose
Šiandien „China Tobacco“ apibūdinama kaip didžiausia pasaulyje cigarečių gamintoja, kasmet pagaminanti daugiau nei keturis kartus daugiau cigarečių nei artimiausias konkurentas, minimas „Philip Morris“. Bendrovė yra 100 proc. valdoma Kinijos valstybės ir priskiriama prie pramonės valdymo struktūrų, siejamų su Pramonės ir informacinių technologijų ministerija.
Tyrimo duomenimis, monopolis veikia per 19 cigarečių gamybos patronuojamųjų įmonių ir yra įgaliotas kontroliuoti visą grandinę nuo žaliavos auginimo iki gamybos, vidaus paskirstymo bei importo ir eksporto. Bendra jų kontrolė siekia daugiau nei 97 proc. Kinijos cigarečių rinkos, todėl atsakomybės ir poveikio vertinimas, lyginant su kitomis pramonėmis, yra tiesioginis. Vertikaliai integruotas modelis reiškia, kad didžioji dalis Kinijoje suvartojamų cigarečių yra pagaminamos ir parduodamos to paties valstybinio darinio.
190 mlrd. eurų į iždą: tabakas kaip fiskalinė atrama
Skaičiuojama, kad 2024 metais į Kinijos iždą iš „China Tobacco“ keliavo apie 190 mlrd. eurų pelno ir mokesčių. Tyrime pažymima, kad tai yra maždaug 85 mlrd. eurų daugiau nei tuo laikotarpiu prieš mokesčius deklaruotas „Apple“ pelnas, ir šis palyginimas naudojamas iliustruoti mastą, kuriuo tabakas tampa valstybės pajamų šaltiniu.
Pagal 2023 metų vertinimus, tabako įnašas sudarė apie 6–7 proc. Kinijos centrinės valdžios pajamų. Tyrimo medžiagoje tai sugretinama su tuo, kad tokio dydžio srautas prilygtų maždaug visam Kinijos gynybos biudžetui tais metais. Praktinė pasekmė yra paprasta: kuo didesnis vartojimas, tuo didesnis tiesioginis pajamų srautas į biudžetą.
Kai gamintojas dalyvauja reguliavime: interesų konfliktas sistemoje
Vienas jautriausių aspektų yra tai, kad valstybinis monopolis Kinijoje apibūdinamas ne tik kaip gamintojas, bet ir kaip tabako kontrolės sistemos dalyvis. Tyrime akcentuojama, kad tabako sektoriaus interesai yra atstovaujami sprendžiant įspėjamųjų užrašų dydžio, rūkymo ribojimų viešose vietose ar kitų visuomenės sveikatos priemonių klausimus.
Tokioje architektūroje fiskalinė logika gali nusverti sveikatos politikos motyvus, nes valstybei tai yra stabilus ir labai didelis pajamų šaltinis. Tyrimo šaltiniai pažymi, kad Kinijoje nėra tokio paties finansinio stimulo riboti rūkymą, koks susiformavo Vakaruose, kur valstybes spaudė didelės viešosios sveikatos apsaugos išlaidos. Kinijoje bazinės sveikatos draudimo schemos, kaip teigiama tyrime, dengia tik dalį brangaus gydymo, pavyzdžiui, plaučių vėžio atveju, todėl tiesioginis fiskalinis smūgis valdžiai yra silpnesnis.
68 mln. mirčių per tris dešimtmečius: sveikatos našta ir masto problema
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kiti tyrėjai vertina vadinamuosius komercinius sveikatos determinatus, kai teisėta ekonominė veikla sukelia reikšmingas ligas ir ankstyvas mirtis. Tyrimo medžiagoje tabakas įvardijamas kaip vienas didžiausių veiksnių, siejamas su maždaug 7 mln. mirčių per metus pasaulyje.
Kinijos atveju PSO naudojami „Global Burden of Disease“ duomenys leidžia susieti tabako vartojimą su 68 mln. mirčių šalyje per laikotarpį nuo 1990 iki 2023 metų, o konservatyvesnis vertinimas siekia 59 mln. Tyrime daroma išvada, kad dėl monopolinės rinkos struktūros didžioji dalis šios žalos neišvengiamai yra susijusi su „China Tobacco“ ir jos pirmtakais. Metiniu pjūviu skaičiuojama, kad nuo tabako Kinijoje miršta apie 2,5 mln. žmonių, ir ši reikšmė, remiantis pateikta informacija, turėtų didėti.
PSO sutartis ir įgyvendinimo spragos: kodėl rodikliai „beveik nepajudėjo“
Kinija kartu su 167 kitomis valstybėmis 2005 metais pasirašė PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kuria įsipareigojo mažinti tabako vartojimą ir saugoti politiką nuo pramonės interesų. Tyrimo medžiagoje teigiama, kad nuo šios sutarties įsigaliojimo daugelyje regionų, įskaitant JAV, Vakarų Europą, Lotynų Ameriką, Indiją ir Braziliją, rūkymo paplitimas reikšmingai mažėjo.
Pateikiamas palyginimas, kad per pastaruosius 20 metų pasaulyje suaugusiųjų rūkymo paplitimas sumažėjo nuo 34 proc. iki 23 proc., o Kinijoje rodikliai kito menkai. Tyrimas skaičiuoja, kad jei Kinija būtų sekusi pasauline tendencija, šiandien šalyje būtų maždaug 80 mln. mažiau nuo tabako priklausomų žmonių. Tarp minimų priežasčių yra sektoriaus įtaka konvencijos interpretacijai, įskaitant jos vertimo niuansus ir švelnesnius reikalavimų apibrėžimus.
Miestų draudimai ir įspėjamieji užrašai: politika tarp simbolikos ir realaus poveikio
Tyrimo medžiagoje nurodoma, kad Kinijoje bandymai įtvirtinti rūkymo draudimus viešose vietose nacionaliniu lygiu 2016 ir 2017 metais susidūrė su pasipriešinimu, siejamu su tabako monopolio įtaka. Vėliau dalis miestų ėmėsi savarankiškų ribojimų, tačiau tyrimas teigia, kad 2022 ir 2023 metais sektorius aktyviai siekė stabdyti municipalinius draudimus.
Kita sritis yra įspėjamieji užrašai ant pakelių, laikomi vienu efektyviausių tabako kontrolės instrumentų. Tyrimo medžiagoje pažymima, kad Kinijoje įspėjimai iš esmės išlieka tekstiniai ir mažiau pastebimi, lyginant su didelėmis, vizualiai ryškiomis žymomis, paplitusiomis daugelyje kitų šalių. Toks dizaino pasirinkimas, kaip teigiama tyrime, mažina priemonės atgrasomąjį poveikį.
E. cigarečių rinka: draudimai skoniams ir konkurencijos klausimas
Tyrimo medžiagoje akcentuojama, kad didmiesčiuose, įskaitant Pekiną, Šendženą ir Šanchajų, jaunimas vis dažniau renkasi elektronines cigaretes ir kitus nikotino produktus. Tai vertinama kaip iššūkis valstybiniam cigarečių monopoliui, nes šį segmentą daugiausia vystė privačios Kinijos bendrovės.
Esminis reguliacinis epizodas, minimas tyrime, susijęs su skonių politika. Joje teigiama, kad Kinijoje nėra uždraustos, pavyzdžiui, citrinų ar mėtų skonio cigaretės, nors tokie draudimai taikomi daugelyje valstybių. Tuo pat metu citrinų ar mėtų skonio garinimo produktai, kaip teigiama tyrime, buvo apriboti motyvuojant vaikų apsauga, o tai praktikoje palankiau tradicinių cigarečių rinkai.
Kodėl ši tema svarbi ir Europai
Kinijos tabako monopolis yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip valstybės fiskaliniai interesai gali susipinti su visuomenės sveikatos politika vienoje institucijoje. Tarptautinei bendruomenei tai aktualu ne tik dėl PSO konvencijos įgyvendinimo patikimumo, bet ir dėl to, kad Kinija yra dominuojanti pasaulinė cigarečių vartojimo rinka, kuri iš esmės lemia globalius tabako vartojimo mastus.
Tyrimo medžiagoje išvada formuluojama per ilgalaikę riziką: augant plaučių vėžio ir širdies ligų paplitimui, sveikatos ir produktyvumo nuostoliai visuomenei didėja, tačiau biudžeto paskatos mažinti vartojimą išlieka silpnesnės nei šalyse, kur viešasis sektorius tiesiogiai dengia didžiąją dalį gydymo sąnaudų. Todėl pagrindinė dilema Kinijoje išlieka struktūrinė, o ne vien komunikacinė: valstybė yra ir didžiausio tabako verslo savininkė, ir taisyklių kūrėja, kuri nuo šio verslo priklauso pajamų prasme.
