Rusijos karinėms pajėgoms fronte patiriant milžiniškus nuostolius, Kremlius ieško vis desperatiškesnių būdų papildyti kariuomenę, vengdamas atviros visuotinės mobilizacijos. Ekspertai teigia, kad vietoj šauktinių vis aktyviau naudojami kaliniai, migrantai, Šiaurės Korėjos kariai, o ateityje spaudimas gali būti daromas ir Baltarusijai.
Vladimiras Putinas kategoriškai nenori skelbti visuotinės mobilizacijos, nes tai galutinai sužlugdytų rusų pasitikėjimą valdžia. Kremlius pasirinko taktiką „pirkti“ kareivius už milžiniškus pinigus, tačiau šis mechanizmas jau rimtai stringa.
Apie tai interviu kalbėjo pasaulį ir saugumą analizuojančio centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas Pavlo Lakijčukas.
Pasak jo, Rusijai kritiškai trūksta karių, kad ji galėtų bent iš dalies kompensuoti milžiniškus nuostolius fronte.
Sausis buvo itin iškalbingas: per šį mėnesį Rusija prarado maždaug 9 tūkstančiais karių daugiau, nei sugebėjo pakeisti naujais. Norinčių savanoriškai vykti į karą praktiškai nebeliko net ir siūlant rekordines išmokas už kontraktą su Rusijos gynybos ministerija.
Taip pat skaitykite:
Ekspertas pažymi, kad anksčiau Rusiją gelbėjo kalinių verbavimas. Tačiau dabar dešimtys sulaikymo izoliatorių ir kolonijų Rusijoje užsidarė dėl paprasčiausio kalinių trūkumo – šis „žmogiškasis išteklius“ fronte faktiškai išseko.
Į ką šiuo metu deda viltis Putinas?
Susidūrusi su rimtu karių trūkumu, Rusija priversta verbuoti į karą migrantus iš Centrinės Azijos, taip pat kreipiasi pagalbos į kitus autoritarinius režimus.
„Yra jau parengtų kariuomenių, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje. Šiuo metu apie 10 tūkstančių šiaurės korėjiečių yra dislokuoti šiaurėje Ukrainos – tai koviniai ir inžineriniai daliniai. Duoti pinigų Kim Čen Unui ir pasitelkti parengtą karinę jėgą Putinui yra patrauklesnis variantas, nei skelbti visuotinę mobilizaciją. Jis gali sumokėti daugiau ir išplėsti šiaurės korėjiečių buvimą fronte“, – aiškino Lakijčukas.
Grėsmė Baltarusijai: ar Lukašenka atiduos savo kariuomenę?
Centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas atkreipia dėmesį, kad Kremlius turi dar vieną radikalų būdą papildyti savo ginkluotąsias pajėgas – daryti spaudimą Baltarusijai.
Pasak jo, save prezidentu skelbiantis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka turi pakankamai pajėgią kariuomenę, kuri gali tapti kitu Maskvos taikiniu.
Taip pat skaitykite:
„Lukašenka nenori jos atiduoti, tačiau jį galima prispausti ir „pridėti“ tą nedidelę kariuomenę prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Putinas spręs, kas jam patogiau ir kokiai rizikai jis pasirengęs“, – apibendrino Lakijčukas.
Tuo pat metu Baltarusijoje, prisidengiant „netikėtu kovinės parengties patikrinimu“, vykdomi plataus masto atsargos karininkų ir rezervistų šaukimo veiksmai. Apie tai anksčiau informavo Jungtinio pereinamojo kabineto Baltarusijai vadovo pavaduotojas Pavlas Latuška.
Pasak jo, iš esmės tai yra slapta mobilizacija, vykdoma per labai trumpą laiką ir neatsižvelgiant į socialines ar medicinines atidėjimo priežastis. Šaukiamiesiems įteikiami šaukimo lapeliai su reikalavimu atvykti į tarnybos vietą per kelias valandas, kartais – ir į kitą miestą. Pašauktieji išsiunčiami į mokymus, trunkančius iki dviejų mėnesių, o jų mobilieji telefonai gali būti konfiskuojami.
Latuška taip pat atkreipia dėmesį į neatitikimus tarp oficialių Baltarusijos gynybos ministerijos pranešimų ir nepriklausomų šaltinių informacijos. Jo duomenimis, jau tuomet buvo kalbama bent apie 400 pašauktų atsargos karininkų, tačiau bendra mobilizuotų rezervistų skaičiaus statistika neviešinama.
