Besitęsianti Artimųjų Rytų krizė, susijusi su karu Irane, gali paskatinti vairuotojus dažniau rinktis elektromobilius vietoje automobilių su vidaus degimo varikliais, teigia analitikai. Vis dėlto pirmieji signalai rodo, kad pokytis greičiausiai bus laipsniškas, o ne staigus.

Karo veiksmai smarkiai sutrikdė naftos eksportą per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, kuriuo įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Tai dar kartą priminė, kiek pasaulis tebėra priklausomas nuo pažeidžiamų iškastinio kuro tiekimo maršrutų. Tuo pat metu augančios naftos ir dujų kainos supurtė energetikos rinkas ir pakurstė infliacijos baimes.

JAV ir Europoje veikiantys automobilių prekybos bei skelbimų portalai praneša, kad nuo karo pradžios smarkiai išaugo vartotojų susidomėjimas elektromobiliais. Ši tendencija ryškėja tuo metu, kai dalis tradicinių automobilių gamintojų, priešingai, vėl stipriau atsigręžia į vidaus degimo variklius.

Internetinė transporto priemonių prekyvietė „Autotrader“ kovo 26 d. paskelbė, kad nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas Irane, užklausų dėl naujų elektromobilių įsigijimo padaugėjo 28 proc., o dėl naudotų – 15 proc. Elektromobilių nuomos ir lizingo bendrovė „Octopus Electric Vehicles“ kovo 25 d. nurodė, kad susidomėjimas elektromobilių lizingu išaugo 36 proc.

Vis dėlto JAV automobilių gamintojai „Ford Motor“, „General Motors“ ir „Stellantis“ (valdančios „Jeep“ prekės ženklą) pastaruoju metu pakoregavo elektromobilių strategijas. Įmonės fiksavo dešimčių milijardų dolerių vertės nurašymus ir restruktūrizavimo kaštus, o tai siejama su ne itin sparčiu vartotojų poreikiu ir besikeičiančia politine aplinka.

„Iš tiesų labai apmaudu, kad vėl kalbame apie elektromobilius tarsi nežinotume, jog tai yra struktūrinė priemonė mūsų transporto sistemą atpratinti nuo naftos“, – teigė kampanijų grupės „Transport & Environment“ vyresnioji direktorė, atsakinga už transporto priemones ir e. mobilumo tiekimo grandines, Julia Poliscanova.

„JATO Dynamics“ vyresnysis konsultantas Steffenas Michulskis sako, kad nors situacija vis dar vystosi, jau aišku: Irano karo padariniai gali turėti įtakos elektromobilių paklausai.

Anot jo, baterijomis varomų elektromobilių (BEV) turėjimas tampa patrauklesnis vairuotojams, kurie nuvažiuoja daug kilometrų – dėl staiga išaugusių naftos kainų įprasti benzininiai automobiliai tampa gerokai brangesni eksploatuoti.

Pasak S. Michulskio, perėjimas prie elektromobilio kai kuriems namų ūkiams gali suteikti ir papildomą energetinės nepriklausomybės jausmą. Tačiau jis perspėja, kad situacijos nereikėtų pernelyg supaprastinti: jei infliacija ir tiekimo grandinių kaštai toliau augs, bendra ekonominė aplinka gali prastėti, o tai paveiks visų tipų automobilių paklausą – tiek elektrinių, tiek su vidaus degimo varikliais.

„Trumpai apibendrinant: taip, aukštesnės naftos kainos ir atsinaujinęs dėmesys energetiniam saugumui, tikėtina, vidutiniu laikotarpiu padidins BEV paklausą“, – raštu nurodė S. Michulskis.

„Tačiau tai reikėtų vertinti kaip laipsnišką poslinkį, o ne staigų visos rinkos pagreitį. Elektros kainų rizikos, technologinė pažanga vidaus degimo variklių srityje ir bendras ekonominis neapibrėžtumas veikia kaip atsvara“, – pridūrė jis.

Daugiau pirkėjų svarsto elektromobilį

Augant degalų kainoms, vartotojai gali dažniau svarstyti visiškai elektrinius automobilius, tačiau realūs pirkimo įpročiai keičiasi lėtai, teigia „Cox Automotive“ vyresnioji ekonomikos ir pramonės įžvalgų direktorė Erin Keating.

„Cox Automotive“ vertinimu, degalų kainos turėtų išlikti padidėjusios šešis mėnesius ar ilgiau, kad vartotojų elgsenoje atsirastų pastebimų pokyčių. Tarp pagrindinių kliūčių vis dar išlieka kaina, įkrovimo infrastruktūra ir vadinamoji nuotolio baimė – nerimas, kad elektromobiliui pritrūks energijos dar nepasiekus kelionės tikslo.

„Cox Automotive“ skaičiuoja, kad JAV naujo elektromobilio vidutinė kaina pirmąjį ketvirtį siekė 55 300 JAV dolerių. Tai mažiau nei ankstesniais ketvirčiais, tačiau vis dar daugiau nei ne elektrinių modelių vidurkis – 48 768 JAV doleriai.

Nepaisant brangesnių degalų, elektromobilių pardavimai JAV išlieka mažesni: prognozuojama, kad pirmąjį ketvirtį jie smuks 28 proc., iki 212 600 vienetų.

Tuo pat metu elektrifikuotų automobilių – įskaitant elektromobilius ir hibridus – pardavimai auga. Gamintojai dalį dėmesio perkelia nuo grynųjų elektromobilių prie hibridų, ieškodami kompromiso tarp vartotojų lūkesčių ir degalų ekonomijos.

„Cox Automotive“ vertinimu, elektrifikuotų automobilių pardavimai, kuriuos labiausiai augina „Toyota“ hibridai, pirmajame ketvirtyje turėtų sudaryti rekordinę 26 proc. visų naujų automobilių pardavimų dalį.

Ankstyvi „Edmunds“ duomenys rodo, kad, brangstant degalams, pirkėjai dažniau domisi elektrifikuotomis transporto priemonėmis. „Edmunds“ pabrėžia, kad degalų kainos visada darė įtaką vairuotojų sprendimams, nes tai viena matomiausių automobilio išlaikymo išlaidų. Vis dėlto tai, ar naujas kainų šuolis virs reikšmingu poslinkiu, priklausys ne vien nuo benzino kainos, bet ir nuo to, kiek ilgai vartotojai tikėsis išliksiančių aukštų degalų sąnaudų.

Ar poslinkis gali būti dar greitesnis?

Europoje ir Azijoje energetinis šokas dėl Irano karo, analitikų vertinimu, gali paskatinti gilesnį poslinkį į elektromobilius nei ankstesnės iškastinio kuro krizės.

„Manau, kad ši krizė gali būti kitokia. Anksčiau krizė praeidavo ir gana greitai vėl grįždavome prie įprasto ritmo, kai nafta ir dujos vėl teka“, – sakė J. Poliscanova.

Jos teigimu, dalis pranešimų apie žalą Artimųjų Rytų energetikos infrastruktūrai leidžia manyti, kad tiekimo atstatymas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

„Transport & Environment“ anksčiau šį mėnesį paskelbtoje analizėje teigiama, kad elektromobiliai jau mažina Europos Sąjungos naftos importą. Skaičiuojama, jog beveik 8 mln. elektromobilių ES 2025 m. leis sutaupyti apie 46 mln. barelių naftos – tai prilygsta beveik 3 mlrd. eurų išvengtoms importo sąnaudoms.

Tame pačiame kontekste analizėje nurodoma, kad dėl aukštesnių naftos kainų benzinu varomų automobilių vairuotojai turėtų būti maždaug penkis kartus labiau pažeidžiami nei elektromobilių savininkai.

J. Poliscanova taip pat pažymėjo, kad Azijoje elektromobilių plėtrą, ypač Vietname, Tailande ir Indonezijoje, gali dar labiau paspartinti prieinamesni Kinijos gamintojų modeliai.

„Tikėtina, kad kai kuriose iš šių ekonomikų poslinkis nuo naftos bus dar greitesnis. Tuo metu Europoje, kai vis dar diskutuojame apie biodegalus ir hibridus, atrodome gana atitrūkę nuo realybės“, – sakė ji.

Europos Komisijos atstovas komentarų šia tema nepateikė.