Ar Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pasitrauks iš pareigų anksčiau laiko? Nauja „Financial Times“ publikacija atgaivino dar 2025 m. kilusias spekuliacijas. Teigiama, kad Lagarde svarstytų palikti ECB dar iki 2027 m. balandį vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų.

Manoma, jog viena pagrindinių tokių svarstymų priežasčių – nuogąstavimai, kad po rinkimų Prancūzijoje didesnę įtaką įgis radikalios dešiniosios jėgos, o tai galėtų gerokai apsunkinti naujojo ECB vadovo skyrimo procesą.

Frankfurte įsikūrusios centrinio banko būstinės atstovė, paklausta apie šias kalbas, pateikė tokį komentarą: „Prezidentė Lagarde visiškai susitelkusi į savo pareigas ir dar nėra priėmusi jokio sprendimo dėl savo kadencijos pabaigos.“ Ši formuluotė skiriasi nuo ankstesnių ECB pasisakymų: dar praėjusiais metais buvo teigiama, kad Lagarde yra „pasiryžusi iki galo atlikti savo kadenciją“.

Christine Lagarde ECB prezidentės pareigas perėmė iš italo Mario Draghi ir pradėjo jas eiti 2019 m. lapkričio 1 d. Pagal ECB nuostatus, prezidentas ar prezidentė skiriami aštuonerių metų laikotarpiui. Taigi įprastai Lagarde mandatas baigtųsi tik 2027 m. spalio pabaigoje.

ECB vadovybės formavimas – Bendrijos politinio žaidimo dalis

ECB aukščiausių postų skyrimas yra platesnio Briuselio politinio „personalijų žaidimo“ dalis. Galutinį sprendimą priima euro zonos valstybių lyderiai.

Remiantis šaltiniu, kuriuo rėmėsi „Financial Times“, Lagarde svarstytų pasitraukti anksčiau laiko tam, kad kadenciją baigiantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (CDU) dar iki Prancūzijos rinkimų galėtų susitarti dėl jos įpėdinio vienos svarbiausių euro zonos institucijų viršūnėje. Vis dėlto, kada tiksliai Lagarde galėtų atsistatydinti, esą dar nėra apsispręsta.

Diskusijose dėl galimų Lagarde įpėdinių minimos ir dvi Vokietijos atstovų pavardės – Vokietijos Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis ir ECB Vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel. Vis dėlto šiuo metu favoritais laikomi buvęs Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaasas Knotas ir ispanas Pablo Hernández de Cos, šiuo metu vadovaujantis Tarptautinių atsiskaitymų bankui (BIS).

ING banko vyriausiasis ekonomistas Carstenas Brzeski mano, kad Vokietijos šansai nėra tokie menki, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak jo, kadangi ECB jau vadovavo du Prancūzijos atstovai, tikimybė, jog ir trečią kartą šias pareigas užimtų prancūzas ar prancūzė, yra „beveik lygi nuliui“. Dėl to, anot Brzeski, reali kova dėl ECB vadovo posto turėtų vykti tarp Vokietijos ir Ispanijos atstovų.