Lenkija priklausoma nuo vieno tiekėjo: daugiau nei pusė naftos – iš Saudo Arabijos

Lenkija daugiau nei pusę importuojamos naftos perka iš Saudo Arabijos, o tai reiškia didelę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir jo kainodaros sprendimų. Apie tai viešai kalbėję ekspertai pabrėžia, kad logistika iš Persijos įlankos ilgą laiką veikė patikimai, tačiau po karo Ukrainoje pradžios rinkos dinamika tapo gerokai aštresnė.

Esminė detalė ta, kad net ir turint keleriems metams sudarytus kontraktus, dalis naftos kainos praktikoje perskaičiuojama kiekvieną mėnesį. Tokiu atveju pardavėjas gali vienašališkai nustatyti priedą arba nuolaidą prie bazinės kainos, todėl galutinė įsigijimo kaina gali svyruoti sparčiau, nei vartotojai tikisi iš ilgalaikių sutarčių.

„Tai didelis žingsnis. Primenu, kad iš Saudo Arabijos perkame daugiau nei pusę naftos“, – sakė pašnekovas.

„Turime pardavėją, kuris logistiką yra sutvarkęs gerai, tačiau buvo kalbama ir apie husių veiksmus Raudonojoje jūroje, dėl kurių eksportas galėtų būti ribojamas. Kita vertus, nors turime kelių metų kontraktą, kainos nustatomos kas mėnesį ir pardavėjas vienašališkai pasako: taikau priedą arba nuolaidą“, – sakė jis.

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais naftos rinka patyrė kelis vienu metu veikusius sukrėtimus: išaugusią rizikos premiją, spartesnį atsargų kaupimą, tiekimo maršrutų persitvarkymą ir ES sprendimus riboti rusiškos naftos importą. Šie veiksniai kėlė kainas pasaulinėse biržose, o daliai pirkėjų prisidėjo ir papildomos išlaidos dėl ilgesnių gabenimo grandinių bei draudimo.

Lenkijos atveju didesnis pirkimas iš Saudo Arabijos padėjo diversifikuoti tiekimą nuo Rusijos, tačiau kartu sustiprino priklausomybę nuo Artimųjų Rytų kainodaros ir regioninių rizikų. Raudonosios jūros saugumo situacija, įtampa prie svarbių jūrinių maršrutų ir OPEC+ sprendimai dėl gavybos ribojimo gali turėti tiesioginį poveikį įsigijimo sąlygoms, ypač kai kainų priedai ir nuolaidos koreguojami kas mėnesį.

„Pardavėjas visada elgdavosi racionaliai. Buvo paaiškinimų, kodėl jis taip daro, nes „Saudi Aramco“ negalėjo staiga pridėti 10 ar 15 JAV dolerių. Tačiau tai nėra ta pati situacija, kaip susitarus dėl stabilių sąlygų“, – sakė jis.

Praktikoje tai reiškia, kad ilgalaikės sutartys ne visada garantuoja visiškai fiksuotą kainą, ypač kai jose numatyta mėnesinė kainodaros formulė ir papildomi priedai pagal rinkos balansą. Dėl to galutinė naftos kaina gali reikšmingai skirtis tarp mėnesių, o pokyčius vėliau pajunta ir degalų vartotojai, nes perdirbimo bei logistikos grandinės kainas perskaičiuoja su tam tikru vėlavimu.