Lenkijoje „Arte“ projektas grąžina į darbo rinką benamius – ar modelis pasieks Lietuvą?
Pietų Lenkijos Bielavos mieste socialinės ekonomikos iniciatyva padeda vyrams, ilgą laiką buvusiems už įprastos darbo rinkos ribų dėl benamystės, priklausomybių ir nutrūkusių socialinių ryšių. Vietos kooperatyvas „Arte“ veikia kaip ne pelno siekianti įmonė, kurioje darbas derinamas su palaikymu ir aiškia kasdienės rutinos struktūra.
Tokio modelio esmė yra tai, kad žmogui suteikiamas laikas grįžti į stabilų gyvenimo ritmą, o darbiniai įgūdžiai atkuriami palaipsniui. Praktikoje tai reiškia ne tik užduotis ir atsakomybes, bet ir lankstesnį požiūrį į sveikimą bei dažnai pasitaikančius atkryčius, kurie komercinėse įmonėse paprastai netoleruojami.
Projektas su 630 000 eurų biudžetu
Kooperatyvo veikloje svarbią vietą užima projektas „Drugeliai iš Žemutinės Silezijos“, kurio bendras biudžetas siekia 630 000 eurų. 70 proc. finansavimo skiriama iš Europos socialinio fondo plius, kuris yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos instrumentų investuoti į žmonių įgūdžius, užimtumą ir socialinę įtrauktį.
Finansavimas leidžia organizuoti profesinius mokymus ir suteikti kvalifikacijas, kurios pripažįstamos visoje Europoje, pavyzdžiui, suvirinimo sertifikavimą. Tokie dokumentai didina tikimybę, kad žmogus po programos galės konkuruoti darbo rinkoje ne tik vietiniu, bet ir platesniu mastu.
Kodėl socialinė ekonomika tampa vis svarbesnė
Kooperatyvo vadovas Jarosławas Pileckis pabrėžia, kad socialinės ekonomikos įmonėse svarbiausia yra sukurti normalumo etapą, kurio dažnai trūksta žmonėms, patyrusiems ilgalaikę atskirtį.
„Komercinės įmonės dažniausiai neturi galimybės suteikti žmogui tiek laiko ir lankstumo, kiek reikia atsigavimui ir grįžimui į įprastą ritmą“, – sakė Jarosławas Pileckis.
Europos Komisija nurodo, kad Europos Sąjungoje veikia apie 4,3 mln. socialinės ekonomikos organizacijų, kurios sukuria apie 11,5 mln. darbo vietų, tai sudaro maždaug 6 proc. visos darbo jėgos. Šie skaičiai rodo, kad socialinė ekonomika nebėra nišinė sritis, o tampa reikšminga užimtumo ir socialinės politikos dalimi.
Ilgalaikio nedarbo problema ir sprendimai
Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs ne vien su kvalifikacijos stoka, bet ir su sveikatos problemomis, priklausomybėmis, skolomis ar būsto neturėjimu. Todėl vien darbo pasiūlymo dažnai neužtenka, reikalingos paslaugos ir palaikymas, kurie padėtų žmogui išlaikyti darbo vietą.
Tokie projektai kaip Bielavoje veikianti iniciatyva atspindi plačiau Europoje taikomą kryptį, kai socialinė politika jungiama su praktiniais profesiniais įgūdžiais. Tikslas yra ne trumpalaikis įdarbinimas, o ilgalaikis grįžimas į darbo rinką ir mažesnė rizika vėl atsidurti socialinės atskirties rate.
