Pastaraisiais metais pasaulinėje maisto rinkoje vyksta tylus, tačiau labai reikšmingas lūžis. Naujos kartos lieknėjimo vaistai ne tik keičia žmonių mitybos įpročius, bet ir daro apčiuopiamą poveikį žaliavų kainoms. Viena ryškiausių šių pokyčių aukų – cukrus, kurio pasaulinė kaina smuko iki žemiausio lygio per kelerius metus.
Pasaulinės cukraus kainos nukrito iki žemiausio lygio nuo 2020 metų spalio. Analitikų teigimu, pagrindinė šio kainų nuosmukio priežastis – sparčiai plintantys lieknėjimo preparatai, priklausantys GLP-1 grupei, tokie kaip Ozempic ir Wegovy.
Šie vaistai veikia žmonių mitybos pasirinkimus: vartotojai dažniau atsisako saldumynų ir renkasi baltymingesnį maistą. Tai ypač smarkiai paveikė išsivysčiusių šalių rinkas, kuriose tradiciškai suvartojama daugiausia cukrumi saldintų produktų. Būtent šiuose regionuose cukraus paklausa smuko greičiausiai.
Niujorko biržoje cukranendrių cukraus kaina nukrito žemiau 14 centų už svarą – tai maždaug dvigubai mažiau nei 2023 metų pabaigoje. Cukraus vartojimas JAV ir Europoje mažėja greičiau, nei prognozavo analitikai, o kituose regionuose paklausa auga per lėtai, kad galėtų kompensuoti šį nuosmukį.
Cukraus rinkos ekspertai pripažįsta, kad tokio tempo vartojimo mažėjimas pramonę užklupo netikėtai. Brokerių bendrovės Marex atstovas Gurdevas Hillas pabrėžia, kad būtent GLP-1 grupės preparatai tapo reikšmingu lūžio tašku – labiausiai išsivysčiusiose rinkose cukraus suvartojimas pastebimai sumažėjo per labai trumpą laiką.
GLP-1 preparatų įtaka vartojimui
GLP-1 tipo lieknėjimo vaistai veikia hormonus, atsakingus už sotumo jausmą ir potraukį saldumynams. Žmonės, vartojantys šiuos preparatus, dažniau atsisako saldaus maisto: rečiau perka sausainius, ledus ir kitus cukrumi gausiai saldintus gaminius.
Cukraus rinką ypač pažeidžiamą daro tai, kad didelė saldumynų vartojimo dalis tenka santykinai siaurai, bet labai perkančiai vartotojų grupei. Apytikriai 20 % turtingiausių vartotojų sudaro apie 65 % tokių produktų kaip sausainiai ar ledai pardavimų. Kai būtent šie „supervartotojai“ ima masiškai vartoti GLP-1 preparatus ir keisti mitybos įpročius, pardavimų kritimas tampa ne laipsniškas, o gerokai staigesnis.
Tuo pat metu pasaulinė cukraus gamyba išlieka stabili – kasmet pagaminama apie 180 mln. tonų. Ūkininkai Brazilijoje ir Indijoje, didžiausiose cukraus gamintojose, yra apsaugoti valstybės paramos programomis, todėl neskuba mažinti cukranendrių ar cukrinių runkelių pasėlių. Tai reiškia, kad pasiūla išlieka aukšta, o paklausai krentant kainos spaudžiamos dar labiau žemyn.
Baltymų bumas vietoje cukraus
Kol cukraus rinka išgyvena krizę, baltymingų produktų sektorius, priešingai, patiria tikrą pakilimą. Ypač brangsta aukštos kokybės baltymų žaliava, pavyzdžiui, išrūgos.
Gydytojai pacientams, vartojantiems lieknėjimo preparatus, rekomenduoja didinti baltymų suvartojimą, kad būtų išvengta raumenų masės praradimo. Dėl šių rekomendacijų sparčiai auga baltyminių produktų, maisto papildų ir baltymų koncentratų paklausa.
JAV ir Europoje išrūgų koncentratų kainos priartėjo prie rekordinių lygių. Jungtinėje Karalystėje varškės sūrio (cottage cheese) pardavimai per vienerius metus išaugo net 50 %. Tai rodo aiškią tendenciją: vartotojai vis dažniau renkasi ne saldžius, o baltymingus ir maistingesnius produktus.
Pramonės prognozės ir persitvarkymas
JAV žemės ūkio departamentas jau sumažino šalies cukraus vartojimo prognozę iki 2026 metų – tikimasi, kad suvartojimas bus mažesnis maždaug 23 tūkst. tonų. Ekspertai prognozuoja, kad lieknėjimui skirtų vaistų rinka toliau plėsis, o artimiausiais metais atsiras ir pigesnių, plačiajai visuomenei prieinamų preparatų tablečių pavidalu.
Maisto gamintojai į šiuos pokyčius reaguoja jau dabar. Dalis jų keičia produktų sudėtį: mažina cukraus kiekį, didina baltymų ir kitų maistinių medžiagų dalį. Užuot siūlę didesnes porcijas ar itin saldžius gaminius, jie stengiasi kurti maistingesnius, sveikatai palankesnius produktus, labiau atitinkančius naujus vartojimo įpročius.
Tuo pat metu atskiros šalys susiduria su savomis kainų problemomis. Pavyzdžiui, Ukrainoje 2026 metų sausį vartotojų kainos, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, išaugo 0,7 %, o metinė infliacija siekė 7,4 %. Be to, šalyje brangsta duona dėl augančių elektros energijos kainų, darbo jėgos trūkumo ir didėjančių logistikos kaštų. Tai rodo, kad net ir krentant atskirų žaliavų, tokių kaip cukrus, kainoms, galutiniai maisto produktai vartotojams nebūtinai pinga.