Kasmet pavasarį Lietuvoje prasideda vienas svarbiausių finansinių laikotarpių – gyventojų pajamų deklaravimas. Apie 1,5 milijono žmonių prisijungia prie sistemos tam, kad peržiūrėtų savo praėjusių metų pajamas, įvertintų mokesčius ir sužinotų galutinį rezultatą.
Vieniems tai tampa malonia žinia apie susidariusią permoką, kuri bus grąžinta į sąskaitą. Kitiems – priminimu, kad teks papildomai sumokėti valstybei. Šis procesas dažnai vadinamas savotiška finansine inventorizacija, nes leidžia objektyviai įvertinti, kaip atrodė praėjusių metų pajamos ir mokestiniai įsipareigojimai.
Nors deklaravimas daugeliui jau tapo kasmetine rutina, jis vis dar kelia klausimų. Kada geriausia teikti deklaraciją? Kodėl svarbu neskubėti? Ir kas iš tiesų lemia, ar pinigus atgausite, ar turėsite primokėti?
Kodėl nereikėtų skubėti?
Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad galutinis deklaracijos rezultatas priklauso ne vien nuo darbdavio pateiktų duomenų. VMI gauna informaciją ir iš bankų, draudimo bendrovių bei kitų institucijų apie gyventojų gautas A ir B klasės pajamas bei patirtas išlaidas.
Šie tretieji asmenys duomenis turi pateikti iki vasario 17 dienos. Todėl rekomenduojama deklaraciją pradėti pildyti nuo vasario 18 dienos. Jei prisijungsite anksčiau, gali būti, kad dalis informacijos dar nebus atnaujinta.
Tokiu atveju vėliau gali tekti tikslinti jau pateiktą deklaraciją. Palaukus nustatyto termino, dažniau matomi galutiniai preliminarūs duomenys, o tai sumažina klaidų tikimybę.
Kaip sužinoti, ar laukia grąžinimas?
Norint pasitikrinti savo situaciją, pirmiausia reikia prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos per VMI svetainę. Tai galima padaryti naudojantis elektronine bankininkyste ar kitais siūlomais prisijungimo būdais.
Prisijungus pagrindiniame puslapyje pateikiama atitinkamų metų deklaracijos forma. Prieš ją teikiant rekomenduojama peržiūrėti pažymos kortelę, kurioje surinkta informacija apie pajamas ir išlaidas.
Patikrinus, ar duomenys tikslūs ir išsamūs, galima tęsti deklaracijos pildymą. Pateikus dokumentą, sistema iš karto parodo, ar susidarė permoka, ar nepriemoka.
Kada deklaruoti privaloma?
Praėjusiais metais iki gegužės 2 dienos pajamas deklaruoti privalėjo tie, kurie norėjo pasinaudoti GPM lengvatomis. Taip pat pareiga galiojo pardavusiems trumpiau nei trejus metus išlaikytą automobilį ar trumpiau nei dešimt metų turėtą nekilnojamąjį turtą, išskyrus tam tikras išimtis dėl deklaruotos gyvenamosios vietos.
Deklaruoti reikėjo ir tiems, kurie nuomojo turtą, gavo daugiau nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų iš ne šeimos narių ar daugiau nei 500 eurų palūkanų iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių.
Individualią veiklą vykdę asmenys taip pat turėjo teikti deklaraciją, net jei faktiškai pajamų negavo. Be to, pareiga galiojo tiems, kuriems per metus buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamųjų pajamų dydis, ir asmenims, kurie pagal pareigas privalo deklaruoti turtą bei pajamas.
Skaičiai, kurie kalba patys
Statistika rodo, kad už 2025 metus deklaracijas pateikė daugiau nei 1,5 milijono gyventojų. Iš jų daugiau nei 861 tūkst. deklaravo apie 405 milijonus eurų grąžintino mokesčio.
Tuo tarpu maždaug 495 tūkst. gyventojų nurodė mokėtiną apie 440 milijonų eurų sumą. Šie skaičiai atskleidžia, kad deklaravimas nėra formalumas – jis turi realių finansinių pasekmių.
Vieniems tai tampa galimybe susigrąžinti dalį lėšų, pavyzdžiui, už gyvybės draudimą ar studijas. Kitiems – priminimu, kad per metus nebuvo pakankamai išskaičiuota mokesčių.
Ką svarbu prisiminti?
Deklaravimo procesas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprastas, ypač kai sistema pateikia preliminariai užpildytą formą. Tačiau kiekvienas gyventojas atsako už duomenų teisingumą.
Todėl verta skirti laiko patikrinti informaciją, ypač jei turėjote papildomų pajamų, investavote ar gavote dovanų. Neskubėjimas dažnai padeda išvengti klaidų ir vėlesnių tikslinimų.
Galų gale deklaravimas yra ne tik pareiga valstybei, bet ir galimybė susitvarkyti asmeninius finansus. Peržiūrint pajamas ir išlaidas aiškiau matyti, kaip atrodė praėję metai ir kokius sprendimus verta priimti ateityje.
