Nuo praėjusių metų pradžios reikšmingai padidėjus degalų akcizo tarifams, Lietuvoje šiuo metu dyzelinui taikomas akcizas yra aukščiausias ir, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, lenkia mokestį, taikomą Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje bei Suomijoje, skelbia „Verslo žinios“.

Tuo metu pagal dabar galiojantį akcizą benzinui Lietuvą lenkia tik Estija, Vokietija ir Suomija.

Skelbiama, jog, padidėjus dyzelino akcizui, Lietuva tapo brangiausia regione: per pastaruosius metus dyzelino kaina už litrą šalyje yra apie 20 centų už litrą aukštesnė nei Estijoje ar Lenkijoje ir bemaž 10 centų už litrą didesnė nei Latvijoje. 

Anot portalo, akcizas benzinui už 1 tūkst. litrų Lietuvoje siekia 562 eurus, dyzelinui – 553,5 euro, tuo metu Latvijoje siekia 555 eurus, dyzelinui – 467 eurus.

Tuo metu Estijoje benzino akcizas 1 tūkst. litrų didesnis nei Lietuvoje ir siekia 591 eurus, tačiau dyzelino akcizas sudaro 428 eurus.

Lenkijoje degalams taikomi akcizai gerokai mažesni – benzino siekia 427,23 euro (1 tūkst. litrų), dyzelino – 397,7 euro (1 tūkst. litrų).

Kaip skelbia „Verslo žinios“, Vokietijoje ir Suomijoje benzinui taikomas akcizo tarifas didesnis nei Lietuvoje, siekia atitinkamai 654,5 euro ir 672 eurus (1 tūkst. litrų). 

Tuo metu dyzelino akcizas yra mažesnis ir Vokietijoje siekia 470,4 euro, o Suomijoje – 487 eurus (1 tūkst. litrų).

Švedijoje akcizas benzinui siekia – 434,05 euro, dyzelinui – 358,9 euro (1 tūkst. litrų).

Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.

Pagal Finansų ministerijos siūlymą, planuojama laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

Taip galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM).

Numatoma akcizų tarifus dyzelinui mažinti tokiu dydžiu, kad valstybės biudžeto netekimai dėl sumažėjusių akcizų pajamų būtų kompensuojami dėl išaugusių dyzelino kainų padidėjusiomis PVM įplaukomis, todėl poveikio valstybės biudžetui pokyčiai neturėtų.

Be to, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų. Lietuva jau atlaisvino dalį savo nacionalinių kuro atsargų – į rinką išleista 80 tūkst. tonų kuro, taip siekiant daryti poveikį degalų kainoms.

Tarp kitų Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, taip pat numatoma keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.

Taip pat nuspręsta, kad nuo balandžio iki gegužės pabaigos traukinių bilietai bus parduodami 50 proc. pigiau.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.