Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) skaičiavimai rodo, jog vien dėl neigiamų demografinių veiksnių per artimiausius 20 metų Lietuvos ekonomika gali būti iki 7,2 proc. mažesnė, nei būtų esant stabiliai demografinei situacijai.

Visuomenės senėjimas ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas neišvengiamai lėtins ekonomikos plėtrą. 

Ministro Edvino Grikšo teigimu, tai nereiškia absoliutaus ekonomikos susitraukimo, kadangi technologinė pažanga ir našumas toliau skatins augimą, tačiau rodo reikšmingą demografijos veiksnio poveikį ekonomikai. 

„Jei visoje šalyje atsiranda daugiau gerai apmokamų darbo vietų, žmonės mažiau linkę išvykti, o patogi infrastruktūra ir investicijos regionuose skatina įsikurti ir mažesniuose miestuose. Todėl mūsų kertinis prioritetas – stiprinti regionus pritraukiant čia investuotojų, kurie kurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas“, – teigia ministras. 

E. Grikšas pabrėžia, jog yra dedamos pastangos, kad Lietuvoje turėtume prognozuojamą ir investicijoms patrauklią aplinką: šiuo metu baigiami ruošti įstatymų pakeitimų paketai, kurie dar labiau gerins Lietuvos patrauklumą investuotojams.  

„Mažiname perteklinę biurokratiją, geriname mokestinę aplinką, rengiame investicijas skatinančias priemones. Tai leis sparčiau kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas ir sudaryti geresnes sąlygas žmonėms visoje šalyje gyventi, dirbti ir kurti šeimas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad demografiniai iššūkiai yra tiesiogiai susiję su šalies ekonominiu potencialu, todėl sprendimai turi būti orientuoti į produktyvumo augimą, investicijų skatinimą ir darbo jėgos pasiūlos stiprinimą.  

Kaip rodo praktika, ten, kur veikia stiprus verslas, pritraukiamos investicijos ir vystoma inovatyvi ekonomika, matyti ir teigiami demografiniai pokyčiai – didesnis užimtumas, aukštesnė gyvenimo kokybė bei augantis regionų patrauklumas. 

Lietuvos darbo rinkos iššūkiai šiandien yra struktūriniai ir ilgalaikiai – mažėjanti darbo jėgos pasiūla, įgūdžių neatitikimas ir augantis aukštos pridėtinės vertės sektorių poreikis. Atsakydama į šiuos iššūkius, Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina kompleksines priemones, orientuotas į investicijų skatinimą, inovacijų plėtrą ir talentų ugdymą. 

Didelis dėmesys skiriamas investicijų pritraukimui ir regionų stiprinimui. 2025 metais pasirašytos keturios stambių investicijų sutartys, o iš viso jų jau sudarytos 22. Tarp reikšmingų projektų – „Pentasweet“ investicija Vilniuje, „Allive Europe“ projektas Kauno rajone, modernios pakuočių gamyklos vystymas Jonavoje bei karinės technikos gamyklos kūrimas Kauno LEZ. 

Siekiant gerinti investicinę aplinką, supaprastintos reguliacinės procedūros, – Lietuva tampa viena greičiausių šalių regione įgyvendinant investicinius projektus. Taip pat toliau mažėja administracinė našta verslui – 2025 m. ji sumažinta daugiau nei 21 mln. eurų. 

Papildomai stiprinamas talentų pritraukimas ir ugdymas,remiamos aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo iniciatyvos, STEM stipendijos aukštųjų mokyklų studentams regionuose, finansinės paskatos į Lietuvą atvykstantiems aukštos pridėtinės vertės specialistams ir juos pritraukusioms įmonėms, diasporos jaunimo stažuotės Lietuvos įmonėse ir valstybės institucijose bei kitos priemonės, didinančios kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą. 

Ministerija taip pat aktyviai stiprina inovacijų ekosistemą. Steigiamas 130 mln. eurų vertės dirbtinio intelekto centras „LitAI“, įgyvendinama DI reguliacinė „smėliadėžė“, o lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių kūrimui skirta 25,6 mln. eurų. 

Svarbus dėmesys skiriamas gynybos inovacijoms – vystomas Gynybos investicijų fondas bei nauja rizikos kapitalo priemonė „MILInvest2“, taip pat kuriama bendradarbiavimo platforma „Miltech Sandbox“. 

Skatinamas ir aukštos pridėtinės vertės sektorių augimas – paskelbtas 46,6 mln. eurų kvietimas STEP technologijoms kurti ir gaminti.