Lietuvoje vis dažniau diskutuojama, kaip spręsti darbo jėgos trūkumo problemą. Viena iš galimų krypčių – skatinti pensinio amžiaus žmones ilgiau likti darbo rinkoje.
Šią diskusiją dar labiau paskatino nuo 2026 m. sausio Vokietijoje įsigaliojusi vadinamoji „aktyvioji pensija“ (vok. Aktivrente), kuri leidžia dirbantiems pensinio amžiaus asmenims dalį pajamų gauti neapmokestinamai.
Vokietijos iniciatyva siekiama reaguoti į demografinius pokyčius, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir užtikrinti socialinių fondų tvarumą. Pensininkai gali uždirbti iki 2 000 eurų per mėnesį gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų, neprarasdami teisės į pensiją. Tuo pat metu jie ir jų darbdaviai toliau moka socialinio draudimo įmokas.
Tai nėra nauja pensijų rūšis, o mokestinė paskata savanoriškai likti darbo rinkoje. Tačiau ar panaši priemonė būtų veiksminga Lietuvoje? Atsakymo ieško Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistai Vaidotas Tuzikas ir Rokas Budrauskas.
Vokietijos modelis
Ekonomistų teigimu, Aktivrente yra tikslinė mokestinė priemonė, skirta sumažinti efektyvų ribinį mokesčių tarifą vyresnio amžiaus dirbantiesiems. Kitaip tariant, siekiama padidinti paskatas dirbti sulaukus pensinio amžiaus.
Tačiau, kaip pabrėžia V. Tuzikas ir R. Budrauskas, ekonominėje literatūroje „vyresnis amžius nėra laikomas pakankama priežastimi mokestinėms išimtims“. Pagrindinis principas yra horizontalusis teisingumas: „panašios pajamos iš panašios veiklos turėtų būti apmokestinamos panašiai“.
Jeigu du žmonės uždirba tokias pačias darbo pajamas, tačiau vienas moka mažiau mokesčių tik dėl amžiaus ar pensininko statuso, kyla teisingumo klausimų.
Be to, mokestinės „slenksčių“ sistemos gali iškraipyti elgseną – skatinti formaliai išeiti į pensiją vien tam, kad būtų galima pasinaudoti lengvata ir vėliau grįžti į darbą.
GPM ar socialinio draudimo įmokų lengvatos?
Ekonomistai įspėja, kad visuotinis dirbančių pensininkų atleidimas nuo gyventojų pajamų mokesčio keltų rimtų mokestinio teisingumo problemų.
Jų vertinimu, geresnė alternatyva galėtų būti dalinis socialinio draudimo įmokų mažinimas. „Kai asmenys jau gauna senatvės pensiją, papildomai mokamos socialinio draudimo įmokos dažnai palyginti nedaug padidina gaunamą pensiją, todėl iš esmės tampa mokesčiu darbo pajamoms“, – pažymi ekonomistai.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija ar Suomija (iki 2026 m.), taiko mažesnius socialinio draudimo tarifus pensiją gaunantiems darbuotojams. Duomenys rodo, kad Švedijoje toks modelis galėjo prisidėti prie itin aukšto 70–74 metų amžiaus gyventojų užimtumo.
Vis dėlto Lietuvos situacija skiriasi.
Pirmaujame pagal dirbančių pensininkų skaičių
V. Tuziko ir R. Budrausko vertinimu, Lietuvoje dirbančių pensininkų dalis jau dabar yra labai didelė. Baltijos šalys pirmauja Europos Sąjungoje pagal 65–69 metų gyventojų užimtumą, o šioje amžiaus grupėje Lietuvos rodiklis net 2,8 karto viršija ES vidurkį.
Dar svarbiau yra tai, kad Lietuvoje tik 35,9 proc. žmonių nustoja dirbti pradėję gauti senatvės pensiją, kai ES vidurkis siekia 64,1 proc. Tai reiškia, kad dauguma lietuvių ir taip pasilieka darbo rinkoje.
Ekonomistai pažymi, kad viena iš priežasčių gali būti mažos pensijos ir žema pakeitimo norma. Kitaip tariant, žmonės dirba ne todėl, kad juos skatina mokesčių sistema, o todėl, kad jiems reikia papildomų pajamų.
Todėl potencialas dar labiau padidinti užimtumą per mokestines paskatas gali būti ribotas.
Sveikata – svarbus ribojantis veiksnys
Kita svarbi aplinkybė yra vyresnio amžiaus žmonių sveikata. Lietuvoje 65 metų sulaukę gyventojai gali tikėtis sveikai gyventi iki 72,4 metų, o Švedijoje – iki 78,9 metų.
Ekonomistai įspėja, kad bandymas dar labiau didinti vyresnių asmenų užimtumą gali susidurti su objektyviais apribojimais: „vyresnių darbuotojų įgūdžiai gali būti ne tokie paklausūs darbo rinkoje“, o dalis žmonių darbo nebetęsia dėl sveikatos problemų.
Jeigu Lietuva pasiektų Švedijos lygį 70–74 metų grupėje, papildomai atsirastų apie 36 tūkst. dirbančiųjų. Tačiau realistiškai toks scenarijus susidurtų su struktūrinėmis kliūtimis.
Ar nauda viršytų kainą?
Ekonomistų vertinimu, esant jau dabar aukštam vyresnio amžiaus gyventojų užimtumui, mokestinių lengvatų poveikis būtų ribotas, o biudžeto netektys yra itin realios.
Lietuvos banko skaičiavimais, valdžios sektoriaus pajamų netekimas dėl mažesnių socialinio draudimo įmokų galėtų siekti apie 8–17 mln. eurų per metus.
Tokiu atveju lengvata daugiausia subsidijuotų jau dirbančius pensininkus, o ne paskatintų naujus žmones likti darbo rinkoje. Kitaip tariant, būtų finansuojama jau egzistuojanti elgsena, o ne kuriamas naujas efektas.
Ko Lietuvai reikia labiau?
V. Tuziko ir R. Budrausko išvada gana aiški: Lietuvoje šiandien pensininkams labiau reikia didesnių pensijų ir geresnių sveikatos rodiklių, o ne papildomų paskatų dirbti.
Darbo jėgos trūkumo problemą reikėtų spręsti kompleksiškai – didinant produktyvumą, investuojant į kvalifikaciją, skatinant kitų visuomenės grupių dalyvavimą darbo rinkoje.
Mažesnis pensinio amžiaus dirbančiųjų apmokestinimas teoriškai gali padidinti paskatas dirbti. Tačiau praktikoje Lietuvoje jo poveikis būtų ribotas, nes vyresnio amžiaus žmonės jau dabar dirba daug dažniau nei ES vidurkis.
Todėl klausimas lieka atviras: ar verta taikyti brangią mokestinę lengvatą, jei ji tik simboliškai padidintų darbo pasiūlą? Ekonomistų atsakymas – prieš imantis tokių sprendimų būtina įvertinti ne tik politinį patrauklumą, bet ir realų poveikį bei socialinio teisingumo principus.
