Kancleris Friedrichas Merzas ryžosi pavojingam politiniam žingsniui – atvirai susikirto su maždaug 46 mln. Vokietijos dirbančiųjų.
Jo žinia, sutrumpintai tariant, skamba taip: nedirbkite taip mažai.
Pastarosiomis savaitėmis Merzas ne kartą tvirtino, kad vokiečiai dirba per mažai valandų ir pernelyg dažnai eina biuletenio, o tai, esą, slopina ekonomikos augimą.
Toks pareiškimas – itin nepatogus politinės kovos metu prieš lemiamus regioninius rinkimus, net ir šalyje, kuri tradiciškai didžiuojasi protestantiškos darbo etikos idealu, kad uolumas ir sunkus darbas yra moralinė pareiga.
Merzo raginimas dirbti daugiau pasigirdo tuo metu, kai jis mėgina prikelti ilgai stagnuojančią Vokietijos ekonomiką ir stumia į priekį rinkos principais grindžiamas reformas, kurios, jo manymu, turėtų didinti konkurencingumą. Taip būtų iš dalies sprendžiama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema tiek Vokietijoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Tuo pačiu politinė padėtis itin jautri: artėja svarbūs žemių rinkimai, laikomi nacionalinės nuotaikos barometru, o patys konservatoriai sunkiai ginasi nuo stiprėjančios kraštutinei dešinei priskiriamos „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD).
Vis dėlto tai nesutrukdė kancleriui griežtu, barančiu tonu raginti vokiečius dirbti daugiau ir sunkiau.
„Bendras mūsų nacionalinės ekonomikos produktyvumas yra nepakankamai didelis“, – kalbėjo Merzas per neseną susitikimą su pramonės atstovais Rytų Vokietijoje, pabrėždamas, kad viena svarbiausių problemų yra vis plačiau paplitęs darbas ne visą darbo dieną. „Pasakysiu dar atviriau: darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei keturių dienų darbo savaitė ateityje neužtikrins dabartinio mūsų šalies gerovės lygio, todėl turime dirbti daugiau.“
Per neseną kampanijos vizitą pietvakarinėje Badeno-Viurtembergo žemėje, kur konservatoriai prieš kovo 8 d. rinkimus tik nežymiai, vienženkliais procentais, lenkia konkurentus, Merzas dar labiau sugriežtino retoriką – šį kartą dėl nedarbingumo lapelių gausos. Pasak jo, dirbantys vokiečiai vidutiniškai serga beveik tris savaites per metus – gerokai daugiau nei ES vidurkis.
„Ar tai iš tiesų teisinga? Ar tai iš tiesų būtina?“ – pakeltu tonu ir suspaudęs kumštį klausė Merzas. „Ar galime pasikalbėti apie tai, kaip sukurti geresnes paskatas žmonėms dirbti, o ne imti nedarbingumo pažymėjimą vos susirgus?“ Jis pridūrė: „Šioje Vokietijos Federacinėje Respublikoje visi kartu turime pasiekti didesnį ekonominį našumą, nei pasiekiame dabar.“
„Darbas ne visą dieną“ kaip gyvenimo būdas
Pagal vidutinį per savaitę dirbamų valandų skaičių Vokietija ES rikiuojasi pačioje apačioje – ji yra trečia nuo galo, rodo šalies statistikos tarnybos duomenys.
Viena pagrindinių tokios situacijos priežasčių – rekordiškai išaugusi dalis darbuotojų, kurie renkasi darbą ne visą darbo dieną. Merzo vadovaujami konservatoriai neseniai pasiūlė priemonę, kuria siekiama didinti bendrą dirbamų valandų skaičių panaikinant „teisinę teisę“ dirbti ne visą darbo dieną, jei darbuotojas tam neturi aiškiai patvirtintos priežasties, pavyzdžiui, vaikų priežiūros ar studijų.
Šis pasiūlymas, pavadintas „Jokios teisinės teisės į dalinio etato gyvenimo būdą“, papiktino daugelį vokiečių – nemaža dalis tai priėmė kaip moralizuojantį ir menkinantį požiūrį. Ypač užgautos pasijuto moterys, kurios gerokai dažniau nei vyrai dirba ne visą darbo dieną.
„Tai nėra mano gyvenimo būdo pasirinkimas“, – sakė viena moteris iš Reino krašto-Pfalco žemės, prisistačiusi dalinio etato darbuotoja. Šioje vakarinėje Vokietijos žemėje rinkimai vyks kovo 22 d. Moteris aiškino, kad dirba trumpiau, nes prižiūri savo sūnų ir motiną.
Merzo pasisakymai apie darbą ne visą dieną ir nedarbingumo lapelius plačiai išjuokti socialiniuose tinkluose: vokiečiai ironiją dėl „dalinio etato gyvenimo būdo“ pavertė daugybe memų.
Viename populiariame internete išplatintame vaizdo įraše, kuriame panaudota scena iš 1975 m. komedijos „Monty Python ir Šventasis Gralis“, riteris, ką tik netekęs galūnių mūšyje, užsispyręs tvirtina vis dar galintis kovoti – šįkart ne mūšyje, o darbe: „Aš dar galiu dirbti!“ – skelbia įgarsintas balsas. „Siųsk man el. laišką! Duok ką nors atspausdinti!“
Politinis smūgis konservatoriams
Politiniu požiūriu Merzui ir jo vadovaujamai konservatorių stovyklai padaryta žala atrodo nemaža. Pagrindinės ARD „DeutschlandTrend“ apklausos duomenimis, du trečdaliai vokiečių nepritaria Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pasiūlymui apsunkinti galimybes dirbti ne visą darbo dieną.
Dar labiau neramina tai, kad konservatoriai praranda pozicijas savo tradicinėje „stipriojoje“ temoje – ekonomikoje. Tik 31 proc. apklaustų vokiečių teigia pasitikintys, kad Merzo vadovaujama konservatyvi stovykla pagerins šalies ūkio padėtį. Nors tai vis dar daugiau nei bet kuri kita partija, šis rodiklis per metus smuko 6 procentiniais punktais ir susilygino su prasčiausiu konservatorių rezultatu ekonomikos srityje per visą apklausų istoriją.
Tad nenuostabu, kad šio mėnesio pradžioje Merzo partija skubiai išbraukė formuluotę „dalinio etato gyvenimo būdas“ iš savo siūlomo dokumento, kuris bus svarstomas CDU suvažiavime vasario pabaigoje.
Graikija – naujas etalonas?
Daugiausia valandų ES dirba graikai – šalies, kurią nemažai vokiečių konservatorių per prieš dešimtmetį kilusią Europos skolų krizę mėgo vaizduoti kaip „tingių pietiečių“ pavyzdį, gyventojai. Dabar Merzas Graikiją pateikia kaip sektiną pavyzdį, nors Vokietijos darbo našumas vis dar gerokai didesnis.
Per praėjusių metų vizitą, kai į Berlyną atvyko konservatyvus Graikijos premjeras Kyriakosas Mitsotakis, Merzas gyrė Atėnus už darbo rinkos liberalizavimą, leidusį įvesti net šešių dienų darbo savaitę. „Rekomenduoju kiekvienam Vokietijoje, kuris mano, kad 40 valandų darbo savaitė yra nepakeliama ir neteisinga, pažvelgti į Graikiją“, – tuomet sakė Merzas, pridurdamas, jog šia prasme Vokietija tikrai galėtų pasimokyti iš graikų.
Tačiau atsižvelgiant į tai, koks didelis pasipriešinimas Vokietijoje kyla bet kokiems tokiems siūlymams ir kad Merzas vadovauja koalicijai su centro kairės socialdemokratais (SPD), kurie griežtai gina esamus darbo rinkos reguliavimus, kancleris turi mažai galimybių greitai išspręsti tiek lėto produktyvumo augimo, tiek specialistų trūkumo problemas.
Iš tiesų artimiausiu metu Merzo problema gali būti ne tiek esą dirbti vengiantieji rinkėjai, kiek pramonės darbo vietų stygius. Būtent pramonė ilgus metus buvo pagrindinis Vokietijos, kaip eksporto milžinės, variklis, tačiau dabar galingi koncernai mažina gamybos apimtis ir atleidžia tūkstančius žmonių. Vokietijos nedarbo lygis neseniai perkopė 3 mln. ribą ir pasiekė aukščiausią per 12 metų lygį.
„Esame jau priėmę daug priemonių ekonomikai paremti“, – pareiškė Merzas savo žinutėje socialiniame tinkle X, paskelbtoje po naujausių nedarbo rodiklių paskelbimo. „Tačiau to nepakanka.“