Didėjančios naftos kainos, kurias kaitina JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu, jau verčia dalį valstybių imtis energijos vartojimo ribojimų. Ekonomistai teigia, kad užsitęsęs degalų sukrėtimas gali paspartinti pasaulinę energetikos transformaciją ir dar labiau sustiprinti Kinijos, kaip žaliosios energetikos technologijų gamybos lyderės, pozicijas.

Tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, naftos kainos pasaulio rinkose smarkiai svyruoja. Daugelyje šalių auga nerimas dėl degalų prieinamumo, todėl vyriausybės pradeda taikyti neeilines energijos taupymo priemones.

Pakistanas ir Bangladešas jau mažina degalų vartojimą: dalis viešųjų pastatų uždaroma, griežtinami transporto ribojimai. Bangladeše naftos sandėlius saugo kariuomenė. Eilės degalinėse fiksuojamos ir tokiose šalyse kaip Vietnamas, Pakistanas ar Filipinai.

Tokios situacijos primena, kiek daug ekonomikos priklauso nuo importuojamo iškastinio kuro ir nuo regionų, kuriuose jis išgaunamas, stabilumo.

Augančios degalų kainos įprastai didina susidomėjimą alternatyviais energijos šaltiniais. Brangstant naftos importui, daug valstybių gali būti skatinamos spartinti investicijas į atsinaujinančią energetiką ir didinti vietinę energijos gamybą.

Ekonomiškai tai reiškia ir galimybę toms šalims, kurios jau dabar dominuoja žaliosios energetikos technologijų gamyboje.

Viena iš jų – Kinija. Ši šalis yra didžiausia pasaulyje saulės elektrinių modulių, vėjo turbinų ir daugelio atsinaujinančiai energetikai reikalingos infrastruktūros komponentų gamintoja. Skaičiuojama, kad Kinijos bendrovės pagamina daugiau nei 70 proc. pasaulinių švarios energijos technologijų.

„Kinija jau yra pasaulinis žaliųjų technologijų gamybos centras ir gali laimėti iš tolesnės žaliosios ekonomikos plėtros“, – platformoje „The Conversation“ rašo Notingemo universiteto ekonomistas Chee Meng Tan.

Pigių energetikos technologijų eksportas Pekinui gali tapti svarbiu įtakos įrankiu tarptautinėje arenoje. Tiekiant saulės elektrinių įrangą, vėjo jėgainių komponentus ar energijos kaupimo baterijas, Kinija gali stiprinti ekonominius ryšius su besivystančiomis šalimis.

Kartu mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių projektų finansavimas užsienyje gali gerinti šalies įvaizdį – kaip partnerės, remiančios pasaulinę energetikos transformaciją.

Tokia strategija galėtų didinti ir vadinamąją Kinijos „minkštąją galią“, t. y. gebėjimą daryti įtaką kitoms valstybėms per ekonominį bendradarbiavimą ir technologijų patrauklumą, o ne vien per ekonominį ar karinį spaudimą.

Vis dėlto Kinijos dominavimas žaliosios energetikos sektoriuje kelia ir problemų. Spartus augimas tapo įmanomas dėl stiprios valstybės paramos saulės modulių, baterijų ir elektromobilių gamintojams, tačiau tai paskatino gamybos perteklių. Daugelyje sričių Kinijos įmonės pagamina daugiau, nei pajėgia absorbuoti vidaus rinka.

Dėl to verslas vis labiau priklauso nuo eksporto. Tai didina prekybinius ginčus: kai kurios valstybės kaltina Kiniją kainų dempingu ir užsienio rinkų užliejimu pigiais produktais.

Jei Pekinui nepavyks suvaldyti šių rizikų, žalioji ekonomika, vietoje įtakos stiprinimo priemonės, gali virsti politinės įtampos šaltiniu.

Dar vienas iššūkis – pačios Kinijos klimato balansas. Šalis išlieka didžiausia pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitente, o prieš keliolika metų neretai buvo vadinama pasauliniu oro taršos epicentru.

Nuo maždaug 2014 metų padėtis pamažu gerėjo: įvesti griežtesni pramonės taršos ribojimai, o miškų atsodinimo programos sumažino dykumėjimo mastą ir smėlio audrų dažnį kai kuriuose regionuose.

Taip pat pasirodo signalų, kad anglies dioksido emisijos Kinijoje nuo maždaug 2024 metų gali mažėti, nors šio pokyčio mastas dar vertinamas.

Pietvakarių Azijoje vykstanti konfrontacija primena, kad energetinis saugumas išlieka vienu svarbiausių globalios politikos elementų. Šalys, kurios ypač priklausomos nuo naftos importo, yra itin jautrios konfliktams žaliavų gavybos regionuose.

Jei degalų krizė gilės, daug valstybių gali paspartinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius ir elektros kaupimo technologijas.

Kinijai, kuri jau dabar yra didžiausia tokių technologijų gamintoja, tai gali reikšti itin didelę ekonominę ir politinę galimybę. Tačiau ar Pekinas ja pasinaudos, priklausys nuo to, ar technologinę plėtrą pavyks suderinti su pasitikėjimo stiprinimu tarptautiniuose santykiuose.