Europos Sąjungoje įvedamas draudimas naikinti neparduotą aprangą, avalynę ir aksesuarus bus taikomas etapais.

Naujoji tvarka numato, kad verslas nebegalės naikinti neparduotų produktų, išskyrus tam tikras išimtis, apie kurias kalbama vėliau. Taip pat nuo 2027 m. vasario 1 d. neparduotoms ir išmestoms prekėms bus taikomas privalomas raportavimas.

Kaip komentavo Ekonomikos plėtros ir technologijų ministerijos spaudos tarnyba, draudimas apims visus subjektus, kurie pateikia ar platina produktus rinkoje – ne tik gamintojus, bet ir importuotojus, platintojus bei pardavėjus.

Ministerija aiškina, kad praktiškai draudimas bus taikomas tam subjektui, kuris sprendžia neparduotos prekės likimą – ypač dėl jos sunaikinimo ar perdavimo utilizuoti.

Taisyklės nebus taikomos mažoms ir labai mažoms įmonėms. Dėl to, anot pašnekovų, kyla rizika, kad didelės ir vidutinės bendrovės neparduotus likučius perpardavinės tokiems subjektams, kad prekės toliau cirkuliuotų rinkoje.

Dalis tokio turto, tikėtina, suras pirkėjus, tačiau likusi dalis gali papildyti sąvartynus Europoje arba būti išvežta į atliekų aikšteles skurdesnėse šalyse kituose žemynuose. Tokias baimes dalijasi „EKO-UNIA“ valdybos viceprezidentas Pawełas Pomianas.

„LPP“ tvarumo ekspertė Ewa Janczukowicz-Cichosz, komentuodama situaciją, teigia, kad įsivaizdavimas, jog didieji mados prekių ženklai masiškai naikina neparduotą produkciją, yra mitas. „LPP“ valdo tokius prekių ženklus kaip „Cropp“, „Sinsay“, „House“, „Mohito“ ir „Reserved“.

„Praktiškai toks veiksmas tiesiog neapsimoka – neparduota prekė reiškia mažesnį pelną, o jos sunaikinimas dar ir sukuria papildomų kaštų, todėl verslo požiūriu tai nėra pageidaujamas sprendimas“, – pabrėžia ji. Pasak ekspertės, nuostolius mažinti ir gamybos apimtis derinti prie realios paklausos padeda ir dirbtinio intelekto sprendimai.

Vis dėlto E. Janczukowicz-Cichosz pripažįsta, kad neparduotos produkcijos reiškinys drabužių sektoriuje egzistuoja. Tai lemia sezoniškumas, grąžinimai, būtinybė planuoti gamybą iš anksto bei svyruojanti paklausa.

„Todėl įmonių prioritetas yra visų pirma mažinti perteklių mastą, o susidariusias atsargas panaudoti alternatyviais pardavimo kanalais ar kitais leistinais būdais“, – teigia ji.

Pasak pašnekovės, vienas didžiausių iššūkių gali būti ir pačių reguliavimų supratimas bei praktinis pritaikymas.

„Iš sektoriaus perspektyvos problema šiandien yra ne tik ribotas praktinių paaiškinimų skaičius, bet ir realaus dialogo tarp Lenkijos įstatymų leidėjo ir verslo stoka. Šiame etape nematome pakankamai erdvės pokalbiui su rinka, kaip šios nuostatos turėtų veikti praktikoje“, – sako ji, pridurdama, kad tai siejasi ir su artėjančia išplėstine gamintojo atsakomybe, kai gamintojams tenka atsakomybė už į rinką pateikiamą produkciją.

Ji pabrėžia, kad ne visa prekė gali būti nukreipta į tolesnę prekybą, todėl būtina užtikrinti realias perdirbimo galimybes, kad utilizavimas liktų kraštutine priemone, o ne numatytuoju sprendimu. Pasak jos, tam reikia glaudaus, dalykiško administracijos ir sektoriaus bendradarbiavimo.

Kita jautri tema – sankcijos už draudimo nesilaikymą. E. Janczukowicz-Cichosz pažymi, kad ES teisės aktuose numatyta pareiga valstybėms narėms įtvirtinti baudas, tačiau verslui vis dar trūksta aiškios ir detalios informacijos, kaip tai atrodys nacionaliniu lygmeniu.

Ekonomikos plėtros ir technologijų ministerija patvirtino, kad baudos bus įvestos. Ministerijos spaudos tarnyba nurodė, jog šiuo metu vyksta pirminiai darbai ir konsultacijos šiuo klausimu.

Verslas teoriškai galėtų neparduotą produkciją perduoti labdaros organizacijoms, tačiau, anot pašnekovų, tai daroma retai, nes kyla pridėtinės vertės mokesčio klausimas. Ministerija aiškina, kad iš esmės dovanojimas nėra apmokestinamas, tačiau teisės aktuose yra sąlyga.

„PVM apmokestinami tik tie neatlygintini prekių tiekimai, kurių atveju įvykdyta sąlyga – buvo teisė į atskaitą, kai prekės buvo įsigytos“, – aiškina ministerija.

Dėl to įmonėms neretai finansiškai patraukliau yra utilizuoti, o ne dovanoti. Įsigaliojus draudimui naikinti prekes, PVM klausimu, pasak ministerijos, situacija nesikeis, nes pridėtinės vertės mokesčio taisyklės yra suderintos ES mastu.

Toks aiškinimas, kaip teigiama, didina riziką, kad įmonės ieškos „landų“, kaip atsikratyti perteklinių atsargų, pavyzdžiui, pasinaudojant draudimo išimtimis.

Oficialiuose ES pranešimuose pabrėžiama, kad naikinti prekes bus leidžiama, jei jos yra suklastotos, brokuotos arba nesaugios. Tačiau, anot šaltinių, išimčių sąrašas yra platesnis ir gali sudaryti sąlygas skirtingoms interpretacijoms.

P. Pomianas sako matantis riziką būtent dėl plataus išimčių sąrašo.

„Praktiškai tai suteikia įmonėms daug erdvės interpretacijoms. Ir tai yra didžiausia rizika: problema neišnyks, tik taps mažiau matoma. Vietoje atviro naikinimo turėsime daugiau „pagrįstų“ atvejų, kuriuos bus sunku užginčyti“, – teigia „EKO-UNIA“ atstovas.

Jis pabrėžia, kad panašias abejones reiškia ir kiti ekspertai. Jo manymu, lemiamas bus laikotarpis po draudimo įsigaliojimo: jei valstybės ir institucijos įdiegs veiksmingus kontrolės mechanizmus, o duomenys nebus „padedami į stalčių“, įmonės ims keisti požiūrį.

„Tai nėra ES brokas, tai – pirmas žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau kad jis būtų veiksmingas, spragas, kurios jau dabar matomos, reikia greitai užverti – kitaip pokytis bus labiau popieriuje nei realybėje“, – apibendrina P. Pomianas.