Praėjusiais metais Slovakijoje įvestas finansinių sandorių mokestis iš pradžių buvo pristatytas kaip tikslinga ir apgalvota priemonė valstybės biudžetui stiprinti.

Politikai akcentavo, kad mokestis bus taikomas įmonėms, o ne gyventojams, todėl paprastiems žmonėms esą nereikės jaudintis. Tačiau jau po kelių mėnesių paaiškėjo, kad teorija ir praktika yra du skirtingi dalykai.

Šiandien šio sprendimo pasekmes kasdien jaučia būtent vartotojai. Parduotuvėse, kavinėse, kirpyklose ar net mažose vietinėse krautuvėlėse vis dažniau skamba pažįstamos frazės: „kortelė neveikia“, „šiandien tik grynaisiais“, „jei mokėsite kortele, bus papildomas mokestis“. Tai tapo naujos realybės dalimi.

Nors oficialiai mokestis taikomas verslui, jo kaštai palaipsniui perkelti galutiniam vartotojui. Kartais tai daroma atvirai, kartais – subtiliai, pridedant keliasdešimt centų prie sąskaitos ar pasiūlant „nuolaidą“ atsiskaitant grynaisiais. Taip „nematomas“ mokestis tapo labai matomas.

Kortelės – jau nebe savaime suprantamas pasirinkimas

Vienas ryškiausių pokyčių yra papildomi mokesčiai už atsiskaitymą kortele. Tai galioja ne tik fizinėse prekybos vietose, bet ir internetinėse parduotuvėse. Žmonės, įpratę atsiskaityti telefonu, laikrodžiu ar banko kortele, dabar neretai nustemba pamatę, kad galutinė suma didesnė nei tikėtasi.

Verslai aiškina paprastai – finansinių sandorių mokestis didina jų sąnaudas, todėl jos turi būti kompensuotos. Atsiskaitymai kortele ar elektroniniais pavedimais reiškia papildomą finansinę naštą, kurios dalį jie perkelia klientams.

Kai kurie smulkieji verslai pasirinko dar radikalesnį kelią – atsisakė kortelių apskritai. „Techniniai gedimai“ tampa dažni ir pasitaiko būtent tada, kai klientas išsitraukia kortelę. Oficialiai – sistema stringa. Neoficialiai – taip išvengiama papildomų išlaidų.

Nauja rinkos taktika

Įdomus reiškinys – vadinamoji grynųjų nuolaida. Už tą patį produktą ar paslaugą klientas sumokės mažiau, jei pasirinks atsiskaityti grynaisiais. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip malonus pasiūlymas, tačiau iš tiesų tai tik netiesioginis būdas išvengti finansinių sandorių mokesčio.

Vartotojas mano gavęs nuolaidą, nors realiai tiesiog nemoka papildomo mokesčio, kuris būtų taikomas atsiskaitant kortele. Tai subtilus kainodaros pokytis, leidžiantis verslams išlaikyti konkurencingumą ir kartu sumažinti mokestinę naštą.

Tačiau tokia praktika turi platesnių pasekmių. Pastaraisiais metais Slovakija, kaip ir daugelis Europos šalių, skatino skaitmeninius atsiskaitymus, siekdama didesnio skaidrumo ir mažesnės šešėlinės ekonomikos. Dabar matoma priešinga tendencija – grįžimas prie grynųjų.

Biudžeto stiprinimas ar pasitikėjimo silpninimas?

Slovakijos vyriausybė prognozuoja, kad finansinių sandorių mokestis atneš reikšmingas pajamas – apie 500 mln. eurų 2024 metais ir net 700 mln. eurų 2026-aisiais. Šios lėšos turėtų būti skirtos viešosioms paslaugoms – švietimui, sveikatos apsaugai, infrastruktūrai.

Tačiau opozicija ir dalis ekonomistų kelia klausimą, ar tokia priemonė iš tiesų efektyvi. Smulkieji verslai, kurie jau dabar susiduria su augančiomis energijos, darbo jėgos ir žaliavų kainomis, papildomą mokestinę naštą jaučia ypač stipriai.

Dėl to jie ieško būdų išgyventi – net jei tai reiškia dalinį mokesčio perkėlimą klientams. Formalus teiginys, kad mokestis netaikomas gyventojams, tampa diskusijų objektu. Praktikoje vartotojai vis tiek moka daugiau, tik ne per oficialią prievolę, o per kasdienius pirkinius.

Vartotojų reakcija

Socialiniuose tinkluose gausu istorijų apie papildomus mokesčius, apie kuriuos klientai nebuvo įspėti iš anksto. Kai kurie pastebi papildomą eilutę tik gavę čekį, kiti sužino apie ją tik paklausę, kodėl suma didesnė nei skelbta.

Nors kalbama apie palyginti nedideles sumas, kelis centus ar eurą, problema yra platesnė. Tai pasitikėjimo klausimas. Vartotojams buvo sakoma, kad naujas mokestis jų nepalies. Tačiau realybėje jie tapo galutiniais mokėtojais.

Be to, atsiskaitymo būdų apmokestinimas kelia klausimų dėl finansinės įtraukties ir modernizacijos krypties. Skaitmeniniai mokėjimai ilgą laiką buvo laikomi patogumo, saugumo ir pažangos simboliu. Dabar tas patogumas tapo brangesnis.

Jei tendencija tęsis, Slovakija gali susidurti su didesniu grynųjų naudojimu ir galimu šešėlinės ekonomikos augimu. Verslai, siekdami išvengti papildomų kaštų, gali būti skatinami mažinti skaidrumą.

Kol kas valdžia nesiunčia signalų apie galimas korekcijas. Tačiau didėjantis visuomenės nepasitenkinimas gali priversti politikus peržiūrėti sprendimą.

Finansinių sandorių mokestis buvo pristatytas kaip techninė, verslui skirta priemonė. Tačiau šiandien jis tapo kasdieniu vartotojų rūpesčiu. Ir nors jo tikslas yra stiprinti valstybės finansus, kol kas jis labiau primena eksperimentą, kurio kainą moka visi.