Pavasario sesijoje prezidentas Seimui siūlys būdus didinti Lietuvos ekonomikos augimą – teiks projektus, kurie leis į ekonomiką įlieti daugiau gyventojų sąskaitose laikomų lėšų, taip pat per ateinančius metus pramonės bendrovėms sudarys sąlygas elektros energiją rinkoje įsigyti pigiau.
„Prezidentas teiks įstatymus, kurie reikšmingai paspartintų ekonomikos augimą“, – Prezidentūroje trečiadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Anot jo, parlamentui bus teikiamas Prezidentūros jau anksčiau įgarsintas siūlymas per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas – teikiamas Indėlių įveiklinimo įstatymas.
Anksčiau jau skelbta, kad už šias lėšas bus mokamos palūkanos, kurių dydį valstybė nustatytų atsižvelgdama į infliacijos rodiklius.
V. Augustinavičiaus teigimu, tai veiktų savanoriškumo principu, lėšas skolinantiems gyventojams būtų suteikiamos garantijos.
„Pagrindinė idėja tokia – gyventojams niekur nereikėtų pervesti savo lėšų, jeigu gyventojai to pageidautų, galėtų sutikti, kad už dalį lėšų, kurios laikomos einamosiose sąskaitose, palūkanas mokėtų valstybė, tą dalį lėšų bankai skolintų ILTE ir ILTE juos investuotų į ekonomiką“, – aiškino prezidento patarėjas.
Pasak jo, šiuo atveju ILTE veiktų kaip tarpininkas, visa rinkos rizika taip pat būtų valdoma plėtros bane, tačiau tiek gyventojai gautų palūkanas, tiek ekonomika augtų sparčiau.
„Šiuo metu turime struktūrinę problemą, kai yra daug lėšų laikoma bankų einamosiose sąskaitose ir bankai dėl vienų ar kitų priežasčių jų neskolina, į ekonomiką mažiau investuoja. Dėl to reikalingas kaip tarpininko, valstybės įsikišimas tam, kad valstybė galėtų sujungti šias trumpalaikes lėšas bankuose su ilgalaikėmis investicijomis“, – tikino V. Augustinavičius.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad valstybė ekonomikos augimui galėtų panaudoti daugiau šalies viduje laikomų lėšų.
LB duomenimis, pernai gruodį paskolos ne finansų privačiam sektoriui siekė 33 mlrd. eurų, įmonių ir gyventojų indėliai siekė 40 mlrd. eurų, iš kurių didelę dalį sudarė indėliai iki pareikalavimo, už kuriuos nemokamos palūkanos.
„Mario Draghi ataskaitoje kalbama (…), kad Europa labai nemažai sutaupo, bet santaupos iškeliauja į kitas jurisdikcijas. Bet jeigu pasižiūrėtume į (…) Lietuvą, klausimas ne tik apie indėlius – tai yra šalies viduje esančios lėšos“, – žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Patarėjo įgarsintas siūlymas (leistų – ELTA) užtikrinti grąžą šitoje sistemoje dalyvaujantiems žmonėms, kitas dalykas – užtikrinti finansinis resursas ILTE finansuoti tokius projektus, kurie yra infrastruktūrinės arba valstybinės reikšmės“, – tikino LB vadovas.
Tarp siūlymų – pigesnė elektra pramonei dabar, skolą grąžinant po ketverių metų
Seimui taip pat bus siūloma, kad didelį elektros energijos poreikį turinčios bendrovės, ypač pramonės sektoriuje, galėtų jos „pasiskolinti“ palankesnėmis sąlygomis – per mažesnį elektros tarifą, šią skolą grąžinant po 2030-ųjų, Lietuvai jau pilnai apsirūpinant vietine elektros generacija.
„Lietuva, kaip ir didelė kitų Europos šalių grupė, išlieka elektros importuotoja, o elektros kaina yra apytikriai perpus didesnė nei gamintojų kituose pasaulio kontinentuose, dėl to turime judėti su energijos transformacija. O kol ji bus užbaigta, reikia nelaukti ir suteikti Lietuvos pramonei konkurencinį pranašumą jau dabar“, – tikino V. Augustinavičius.
Anot prezidento patarėjo, tiek idėjos tiek dėl indėlių įveiklinimo, tiek dėl pigesnės elektros jau sulaukė palaikymo europiniu lygiu.
Be to, jo teigimu, pavasario sesijoje Seimą taip pat pasieks prezidento iniciatyvos, susijusios su palankesniu režimu šalyje vystytis startuoliams, įgalinant vienodas taisykles startuoliams kurtis visoje ES (vadinamasis „28 režimas“), taip pat parlamentą pasieks siūlymai, kaip didinti gimstamumą – Pelno ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai.
Anksčiau prezidentūra jau skelbė, kad gimus antram ir paskesniam vaikui tėvams galėtų būti taikomas nulinis gyventojų pajamų apmokestinimo tarifas. Mokesčio lengvata būtų taikoma iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio ir terminuotai – laikotarpiu iki penkerių metų.
Seimo pavasario sesija turėtų prasidėti kovo 10 d.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
