Maksimalios degalų kainos įvedimas, kartu sumažinus pridėtinės vertės mokestį ir akcizą, rinkoje sukėlė nemažai emocijų. Vis dėlto jau pirmosiomis naujų taisyklių galiojimo dienomis matyti, kad priemonės suveikė – degalų kainos degalinėse sumažėjo.
Tačiau svarbu aiškiai pasakyti: pagrindinė kainų kritimo priežastis yra būtent mokesčių sumažinimas, o ne vien maržų reguliavimas. Prie to prisideda ir palyginti stabili, nors vis dar jautri, situacija pasaulinėse rinkose.
Lenkija jau ne vienerius metus naudojasi reiškiniu, kai vairuotojai iš kaimyninių šalių atvyksta čia įsipilti degalų. Mažesnės kainos pritraukia klientų iš Vokietijos, Čekijos ar Lietuvos, o tai didina pasienio degalinių pardavimus ir skatina papildomą vartojimą vietos ekonomikoje.
Pastaruoju metu pasigirdo siūlymų riboti degalų įsigijimą transporto priemonėms su užsienio registracijos numeriais. Vis dėlto tokias idėjas verta vertinti ekonomiškai, o ne emocijomis.
Net ir sumažinus mokesčius, jie vis dar sudaro reikšmingą degalų kainos dalį – neretai beveik pusę galutinės mažmeninės kainos. Į ją įeina akcizas, PVM ir kitos fiskalinės įmokos.
Taip pat skaitykite:
Lenkija yra vienas didžiausių transporto centrų Europoje. Regiono šalių įmonės intensyviai naudojasi Lenkijos infrastruktūra ir degalus dažnai perka būtent čia.
Transporto įmonėms PVM dažniausiai yra neutralus, todėl fiskaliniu požiūriu didžiausią reikšmę turi akcizas ir pardavimo apimtys. Degalų prieinamumo ribojimas galėtų neigiamai paveikti Lenkijos konkurencingumą kaip logistikos centro.
Šiuo metu Lenkijos rinkoje nematyti fizinio degalų trūkumo. Logistikos sistema ir atsargų lygis rodo didelį rinkos atsparumą.
Tokioje situacijoje argumentas, kad užsienio klientai esą „išsiveža degalus“, ekonomiškai turi ribotą pagrindą. Galimus ribojimus būtų tikslinga svarstyti tik realių tiekimo sutrikimų ar trūkumo atveju, o ne reaguojant į trumpalaikę įtampą ar rinkos emocijas.
