Pastaraisiais metais Europoje augant įtampai dėl Rusijos karinės agresijos, NATO ir atskiros Aljanso valstybės vis dažniau svarsto blogiausius galimus scenarijus – nuo puolimo prieš Baltijos šalis iki plataus masto konflikto visame žemyne.
Žvalgybos vertinimais, Rusija gali būti pasirengusi pulti vieną iš NATO šalių jau per artimiausius ketverius metus. Manoma, kad Kremlius gali ryžtis naujai agresijai dar iki šio dešimtmečio pabaigos – o galbūt ir anksčiau.
Taip teigia buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas. Pasak jo, Europa šiuo metu nėra pasirengusi greitam eskalacijos scenarijui, o Jungtinių Valstijų įsitraukimas į galimą konfliktą nebeatrodo savaime suprantamas.
Rasmusenas atskleidė, kad NATO viduje buvo modeliuotas scenarijus, kuriame Maskva paskelbia nepaprastąją padėtį Kaliningrado srityje ir pareikalauja sausumos koridoriaus per Lietuvą. Vilniui atmetus tokį ultimatumą, Kremlius esą galėtų imtis karinės invazijos, agresiją pridengdamas tariamais „humanitariniais“ motyvais.
„Ataka gali įvykti labai greitai. Europa nepasirengusi, o JAV pagalbos garantijų nėra. Mes esame saugumo ekstremalios situacijos būsenoje“, – įspėja buvęs NATO vadovas.
Jis taip pat griežtai sukritikavo Donaldo Trumpo poziciją tarptautinio saugumo klausimais ir paragino Europos šalis mažinti priklausomybę nuo Vašingtono gynybos srityje. Pasak Rasmuseno, NATO valstybių ekonomikos turi pereiti prie karo meto režimo, o dalis automobilių gamyklų turėtų būti perorientuotos į karinės technikos gamybą.
Atskira jo žinia – kad artimo, greito ir taikaus karo Ukrainoje sureguliavimo tikėtis neverta, nes Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas tikrais kompromisais.
„Kol Putinas mano, kad gali laimėti mūšio lauke, jis nesutiks su realiomis derybomis. Jo tikslas – ne tik teritorijos, bet ir Ukrainos pavertimas vasaline valstybe“, – pabrėžė Rasmusenas.
Europa ruošiasi galimam konfliktui
Baimei dėl naujos Rusijos agresijos jau dabar darant įtaką Europos valstybių politikai, kelios šalys ėmėsi spartinti ginkluotės atnaujinimą, kariuomenės stiprinimą ir visuomenės parengimą galimoms krizėms.
Norvegijos kariuomenė aktyviai ruošiasi potencialios Rusijos agresijos scenarijui. Gynybos vadas Eirikas Kristoffersenas teigia, kad Maskva gali bandyti užimti dalį Norvegijos teritorijos, siekdama užtikrinti savo branduolinių pajėgumų apsaugą Kolos pusiasalyje.
Šiaurėje Rusija dislokuoja branduolinius povandeninius laivus, sausumos raketas ir lėktuvus su branduoline ginkluote. Norvegija rengiasi veikti bet kokių provokacijų atveju, ypatingą dėmesį skirdama kritinei infrastruktūrai ir civilių gyventojų apsaugai.
„Tai vis dar realus scenarijus – veiksmai, skirti užtikrinti Rusijos branduolinių pajėgumų apsaugą. Mes tam ruošiame savo pajėgas Arkties regione“, – aiškino Kristoffersenas.
Nuo 2026 metų Lenkija planuoja sukurti aukštos parengties rezervą, kuris leistų greitai mobilizuoti iki 500 tūkst. karių. Iš jų apie 300 tūkst. sudarys profesinė kariuomenė ir teritorinės gynybos pajėgos, o dar 200 tūkst. – įvairių kategorijų rezervistai.
„Dalis rezervistų reguliariai dalyvaus mokymuose. Dalyvavimas programoje bus savanoriškas ir apmokamas“, – teigė Lenkijos gynybos viceministras Cezaris Tomčykas.
Per 2026 metus planuojama parengti apie 40 tūkst. rezervistų. Tikimasi, kad per gynybinio rengimo programas jaunimui bendras žmonių, įtrauktų į gynybos pasirengimą, skaičius gali viršyti 300 tūkstančių.
Lenkija ypatingą dėmesį skiria priešlėktuvinei ir priešraketinei gynybai, logistikai ir greito reagavimo į galimas raketų atakas pajėgumams.
Vokietija jau nebevertina konflikto su Rusija kaip tolimos ar teoriškai įsivaizduojamos grėsmės. Šalis pereina prie aktyvaus kariuomenės ir užnugario pasirengimo, skirdama šimtus milijonų eurų moderniai ginkluotei.
Gynybos ministerija pradėjo kamikadzė dronų su dirbtinio intelekto sistemomis pirkimą. Tokie dronai gali savarankiškai atpažinti taikinius ir juos atakuoti net ir nutrūkus ryšiui su operatoriumi.
„Rengiame visuomenę galimiems masinių nuostolių ir diversijų scenarijams. Tai – šiandieninio karo realybė“, – pabrėžia Vokietijos kariuomenės vadovybė.
Bundestage taip pat pateiktas 536 mln. eurų biudžetinis prašymas klajojančių („bajorinių“) šaudmenų įsigijimui iš Vokietijos bendrovių „Helsing“ ir „Stark Defence“.
Be to, Jungtinė Karalystė jau anksčiau paskelbė ketinanti per artimiausius trejus metus didinti savo karinių pajėgų buvimą Norvegijoje, reaguodama į augančias Rusijos keliamas grėsmes Arkties regione ir Šiaurės Atlante.
