Namų apšvietimo ir energijos gamybos įpročiai keičiasi – vis dažniau ieškoma sprendimų, galinčių sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Mobilumo rinka, ypač automobilių sektorius, per pastarąjį šimtmetį smarkiai paveikė kasdienį gyvenimą. Nuo vidaus degimo variklio komercializavimo nafta tapo viena geidžiamiausių žaliavų, o transportas šiandien sudaro maždaug ketvirtadalį pasaulinio energijos suvartojimo.

Ši raida paskatino didžiulių naftos perdirbimo gamyklų ir vamzdynų plėtrą, todėl iškastinis kuras tapo lengvai prieinama energijos forma. Tačiau poreikis pereiti prie švaresnių šaltinių vis labiau įvardijamas kaip vienas svarbiausių mūsų kartos iššūkių.

Siekiant sumažinti taršą, iki 2030 metų pasaulines emisijas reikėtų mažinti 45 proc., o iki 2050-ųjų pasiekti neutralų poveikį klimatui. Be to, energetinė nepriklausomybė vis dažniau siejama ne tik su aplinkosauga, bet ir su nacionaliniu saugumu – tai parodė ir geopolitinės įtampos bei konfliktai.

Tokiame kontekste atsinaujinančios energijos sprendimai kartais atsiranda iš visai netikėtų sričių. Pastaruoju metu ryškėja tendencija energijos technologijoms suteikti estetinę ir meninę dimensiją – nuo miesto erdves puošiančių saulės instaliacijų iki dizaino projektų, galinčių įkvėpti naujus buitinius sprendimus.

Japonijos automobilių prekės ženklas „Lexus Motors“ užsakė ir kartu su dizainere Marjan van Aubel bei „Random Studio“ įgyvendino projektą „8 Minutes and 20 Seconds“. Tai interaktyvi saulės skulptūra, kurioje naudojamos organinės fotovoltinės (OPV) celės, sugeriančios saulės energiją ir paverčiančios ją šviesos reginiu.

Instaliacija pirmą kartą pristatyta Šiuolaikinio meno institute Majamyje (Floridos valstijoje, JAV) ir greitai patraukė tiek meno, tiek energetikos pasaulio dėmesį. Šis kūrinys nėra vien dekoracija – jis reaguoja į žmonių judesius ir sukuria įtraukiantį aplinkos efektą, paremtą judesiui jautriomis, tvariomis medžiagomis.

Pavadinimas „8 Minutes and 20 Seconds“ nurodo laiką, per kurį Saulės šviesa pasiekia Žemę. Projekto autoriai primena, kad saulės energija gali būti pritaikoma įvairiai – nuo šilumos ar elektros gamybos iki kūrybinių sprendimų, kurie viešąsias erdves paverčia patirtimi.

Ar tokios instaliacijos taps impulsu ateities energijos sprendimams ir namų technologijoms – parodys laikas. Tačiau akivaizdu, kad atsinaujinančios energijos idėjos vis dažniau keliauja už įprastų inžinerijos rėmų.