Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, artėjant balandžio 12 d. rinkimams, siekia pasinaudoti baime dėl galimo energijos kainų šoko, kurį sukėlė karas su Iranu, ir taip susigrąžinti prarandamas pozicijas prieš savo varžovą Péterį Magyarą.

Maždaug 10 procentinių punktų apklausose atsiliekantis Orbanas dabar energijos kainų temą daro pagrindiniu rinkimų kampanijos akcentu. Jis kaltina Magyaro vadovaujamą „Tisza“ partiją sąmokslu su ES ir Ukraina, siekiant atjungti Vengriją nuo pigios rusiškos naftos. Pasak Orbano, būtent ši nafta galėtų apsaugoti Budapeštą nuo šuoliuojančių naftos kainų, išprovokuotų karo su Iranu.

Siekdamas įgyti rinkimų pranašumą konflikto su Briuseliu fone, praėjusį mėnesį Orbanas vetavo itin svarbią, 90 mlrd. eurų vertės, ES finansavimo Ukrainai programą. Jis apkaltino Kyjivą vilkinant „Družba“ naftotiekio, kuriuo per Ukrainą į Vengriją tiekiama pigesnė rusiška nafta, remontą. Sausio 27 d., pasak Ukrainos, šis vamzdynas buvo susprogdintas per drono ataką.

Šis pažeistas naftotiekis tapo dar jautresniu politiniu klausimu dėl tiekimo krizės Persijos įlankoje.

Orbanas yra artimas Donaldo Trumpo sąjungininkas, o karas su Iranu – reta nesutarimų tema tarp jo ir JAV prezidento. Vis dėlto pagrindiniu Orbano taikiniu tampa ne Vašingtonas, o vidaus opozicija, kurią jis kaltina pastačius Vengriją į pažeidžiamą padėtį, esą pasirenkant ES ir Ukrainos pusę, o ne kovojant už rusiškos naftos tiekimo išsaugojimą.

Orbanas ir jo vadovaujama „Fidesz“ partija taip pat pabrėžia tariamas saugumo grėsmes, kylančias iš karo Artimuosiuose Rytuose – šalis pakėlė teroro grėsmės lygį.

Orbano „energetinis kozirius“

„Įvykiai, susiję su Iranu, gali netiesiogiai paveikti Vengrijos saugumą, ypač kalbant apie mūsų energetinį saugumą“, – sakė Orbanas sekmadienį. „Dėl konflikto pasaulinėse rinkose tikimasi reikšmingo energijos kainų kilimo. Tokiu atveju itin svarbu, kad pralaužtume prezidento Volodymyro Zelenskio naftos blokadą prieš Vengriją.“

Vengrijos ministro pirmininko politinis direktorius Balázsas Orbanas pirmadienį dar labiau susiejo šią temą su Magyaru, apkaltinęs jį „veikiant prieš Vengrijos žmones“, nes esą jis bendradarbiauja su Briuseliu ir Kyjivu naftos tiekimo klausimais.

„Magyaras atmetė vyriausybės perspėjimus apie Ukrainos naftos blokadą kaip gąsdinimus ir panikos kurstymą, teigdamas, kad jokio pavojaus ir jokio karo nėra, o tuo pat metu atvirai agituoja už Vengrijos atsiejimą nuo rusiškos energetikos – esminę programos, kurią remia Briuselis ir Kyjivas, dalį“, – teigė jis.

„Vengrai nėra naivūs. Jie puikiai mato, kad, esant pasauliniam nestabilumui ir augančiai įtampai Artimuosiuose Rytuose, raginti atsisakyti rusiškos naftos ir priimti Ukrainos šantažą būtų beprotybė“, – pridūrė Balázsas Orbanas.

Vengrijos valdžios atstovai paskelbė palydovinių nuotraukų, kuriomis, anot jų, įrodoma, kad Kyjivas melavo, esą naftotiekis neveikia, ir pareikalavo, kad Zelenskis nedelsdamas atnaujintų naftos tiekimą. Užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó apkaltino Zelenskį „nemeluoti tiesos“, teigdamas, kad „tuo metu, kai dėl Hormuzo sąsiaurio uždarymo jūrinių naftos pervežimų saugumas yra abejotinas, funkcionuojančios sausumos tiekimo linijos blokavimas yra tiesioginė ataka prieš Vengriją“.

Vengrija taip pat iškėlė šį klausimą sekmadienį vykusiame neeiliniame ES ambasadorių susitikime dėl situacijos Irane. Pasak vieno susitikime dalyvavusio diplomato, Vengrijos ambasadorius ES Bálintas Ódoras savo kalboje apkaltino Kyjivą „naudojant naftotiekį kaip ginklą“, siekiant įsikišti į Vengrijos rinkimus.

Magyaro atsakas

Magyaras, susikūręs pranašumą prieš Orbaną daugiausia kritikuodamas vyriausybės protekcionizmą ir ekonomikos valdymą, stengiasi nebūti vaizduojamas kaip besąlygiškas ES ir Kyjivo sąjungininkas.

Jo „Tisza“ partijos programa iš tiesų numato nutraukti energijos importą iš Rusijos, tačiau tik ilguoju laikotarpiu – iki 2035 m.

Užuot tiesiogiai kovojęs su „Fidesz“ kaltinimais dėl naftotiekio, Magyaras paskelbė laišką, kuriame pasiūlė surengti bendrą „Družba“ vamzdyno apžiūrą vietoje.

„Vengrijos žmonės pagrįstai tikisi, kad atsakingi jų lyderiai sprendimus priima remdamiesi faktais ir skaidriai, o ne per „Facebook“ žinutes ir propagandą“, – rašoma laiške.

Magyaras taip pat pabrėžė, kad jeigu Ukrainos keliamas pavojus Vengrijos energetinei infrastruktūrai yra toks rimtas, kaip teigia Orbanas, tuomet šis turėtų aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį, leidžiantį valstybėms narėms prašyti sąjungininkų konsultacijų, jei manoma, kad jų teritorinis vientisumas ar saugumas yra grėsmės akiratyje.