Europos gynybos technologijų startuoliai, paaštrėjus konfliktui su Iranu, suintensyvino komercines derybas su Artimųjų Rytų vyriausybėmis. Įmonių vadovai teigia, kad Persijos įlankos šalys vis aktyviau ieško sprendimų, kurie padėtų apsisaugoti nuo bepiločių orlaivių ir raketų atakų, o kai kurie startuoliai regione jau planuoja plėtrą ir naujų darbuotojų samdą.

Analitinio centro „Center for Strategic and International Studies“ surinkti duomenys rodo, kad nuo bendros JAV ir Izraelio karinės operacijos pradžios vasario pabaigoje į Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją, Bahreiną ir Kuveitą buvo paleista daugiau kaip 3 tūkst. dronų ir raketų.

Startuoliai, kuriantys gynybos technologijas – ypač dronų ir raketų perėmimo sistemas – nurodo sulaukiantys vis daugiau užklausų iš Persijos įlankos valstybių. Dalis jų, siekdami atliepti augančią paklausą, planuoja spartinti samdą Artimuosiuose Rytuose.

Komercinės derybos

Anksčiau šį mėnesį Jungtinės Karalystės vyriausybė sušaukė gynybos įmonių susitikimą, kuriame dalyvavo Saudo Arabijos, Kuveito, Bahreino, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų, Irako ir Jordanijos ambasadoriai bei gynybos atašė.

Vyriausybės teigimu, diskusijų centre buvo „galima nauja gynybinė įranga ir technologijos, kurias Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios bendrovės galėtų greitai tiekti sąjungininkams, siekiant atremti Irano dronų ir raketų atakas“.

Susitikime dalyvavo Estijoje įsikūręs startuolis „Frankenburg Technologies“, kuriantis raketas dronams perimti, Jungtinėje Karalystėje veikianti dronų ir raketų perėmimo sprendimus vystanti „Cambridge Aerospace“ bei Ukrainos ir Jungtinės Karalystės startuolis „Uforce“, kuriantis autonomines sistemas.

„Frankenburg Technologies“ vadovas Kusti Salmas teigė, kad nuo konflikto pradžios komercinės derybos su Persijos įlankos šalimis pastebimai paspartėjo. Pasak jo, bendrovė šiuo metu tariasi su keliomis Artimųjų Rytų vyriausybėmis dėl technologijų įsigijimo, tačiau konkrečių šalių neįvardijo.

K. Salmo teigimu, potencialių užsakymų apimtys iš Persijos įlankos valstybių galėtų siekti tūkstančius raketų. Jis pridūrė, kad įmonė su klientais derina pagreitintą pristatymo grafiką, kad galėtų atitikti paklausą.

„Cambridge Aerospace“ atsisakė komentuoti komercines derybas Artimuosiuose Rytuose ar planus pritraukti investicijų. Vis dėlto bendrovė praėjusių metų rugsėjį pristatė du produktus – raketų ir dronų perėmimo sprendimus. Vienas jų įvardijamas kaip pigesnis ir lengvai plečiamas sprendimas sparnuotosioms raketoms bei didesniems dronams, o kitas apibūdinamas kaip perėmėjas „didesnio greičio ir vertės taikiniams“.

Jungtinėje Karalystėje veikiantis startuolis „Valarian“, kuriantis skaitmeninę infrastruktūrą jautrioms sritims, įskaitant gynybą, nurodė, kad iki konflikto neturėjo gynybos sutarčių su Persijos įlankos šalimis, tačiau nuo karo pradžios komercinių pokalbių su šiuo regionu gerokai padaugėjo. Tai patvirtino įmonės vadovas Maxas Buchanas.

Augantis susidomėjimas ir samda regione

„Uforce“ vadovas Olegas Rogynskyy teigė, kad susidomėjimas įmonės kuriamomis gynybos technologijomis Persijos įlankos šalyse nuo konflikto pradžios „šovė į viršų“. Startuolis vysto kelias kryptis: kovą su bepiločiais orlaiviais, jūrinius ir smogiamuosius dronus, taip pat mūšio lauko programinę įrangą.

Pasak jo, Persijos įlankos valstybės pačios kreipiasi, siekdamos suprasti, kaip vykdyti didelio masto operacijas naudojant bepilotes sistemas. Tai apima perėmimo, išminavimo, smogiamąsias, būsimų konvojų lydėjimo ir eskorto bei jūrų patruliavimo operacijas.

O. Rogynskyy taip pat pažymėjo, kad „Uforce“ jau teikė gynybos technologijas Ukrainos operacijoms Juodojoje jūroje, o šio karo pamokos, jo vertinimu, tiesiogiai pritaikomos ir dabartinėje situacijoje: tiek operaciniu, tiek taktiniu, tiek strateginiu lygmeniu.

„Uforce“ šį mėnesį pritraukė 50 mln. JAV dolerių investiciją, o bendrovės vertė, skelbiama, viršijo 1 mlrd. JAV dolerių. Dėl išaugusios paklausos įmonė planuoja suformuoti nuolatinę komandą Artimuosiuose Rytuose: šiuo metu regione dirba Ukrainos delegacija, tačiau per artimiausias savaites siekiama pasamdyti 5–10 darbuotojų.

Komandą Artimuosiuose Rytuose ketina stiprinti ir „Frankenburg Technologies“. K. Salmas nurodė, kad iki konflikto bendrovė regione neturėjo darbuotojų, tačiau dabar planuoja samdyti „reikšmingai“. Nors Artimieji Rytai buvo svarbi kryptis nuo įmonės įkūrimo 2024 m., samdos planai, pasak vadovo, paspartėjo būtent dėl karo.

Pastaraisiais metais Europos gynybos technologijų startuoliai pritraukė rekordines investicijas, augant geopolitinei įtampai. Platformos „Dealroom“ duomenimis, 2025 m. sektorius pritraukė 1,8 mlrd. JAV dolerių – beveik tris kartus daugiau nei ankstesnis metinis rekordas. 2026 m. iki šiol jau pritraukta 854 mln. JAV dolerių.

Šios naujos gynybos bendrovių bangos svarbiais centrais įvardijamos Jungtinė Karalystė ir Vokietija, o Prancūzijoje ir Ukrainoje taip pat formuojasi vis geriau finansuojama startuolių ekosistema.

Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos, Kataro ir Kuveito vyriausybės buvo paprašytos pateikti komentarą. Bahreino vyriausybė komentaro atsisakė.

Rengiant publikaciją taip pat prisidėjo „CNBC“ žurnalistė Emma Graham.