Kas penktas europietis JAV laiko grėsme: ar viešoji nuomonė krypsta Kinijos naudai?
Apie 20 % žmonių didžiosiose Europos valstybėse dabar Jungtines Valstijas laiko „didele grėsme“ – šis rodiklis aukštesnis nei Šiaurės Korėjos ar Kinijos.
Jungtinės Valstijos 2026-uosius pradėjo „ugnimi ir įniršiu“. Nuo Venesuelos prezidento Nicolás Maduro nuvertimo sausį iki šiandien vykstančio atviro konflikto su Iranu, kuris jau pareikalavo kelių aukšto rango aukų, įskaitant ajatolą Ali Khamenei.
Europa, regis, yra sukrėsta šių įvykių. Remiantis nauja „YouTrend“ apklausa, pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis pasiekė rekordines žemumas.
Apie penktadalis respondentų Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje dabar Vašingtoną laiko „didele grėsme“ – didesnė dalis apklaustųjų taip atsakė tik vertindami Šiaurės Korėją.
Be pastarųjų karinių operacijų, tokį vertinimą tikriausiai lemia ir nuolatinė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kritika Europos atžvilgiu nuo pat jos kadencijos pradžios.
Taip pat skaitykite:
Tarp pavyzdžių – pareiškimai, esą ES buvo sukurta tam, kad „apgautų JAV“, kaltinimai, jog europiečiai nepakankamai finansuoja NATO, perspėjimai apie „civilizacinę savižudybę“. Prie to prisidėjo ir muitų karai bei bandymas įsigyti Grenlandiją.
Į tai, kaip kiekvienoje šalyje vertinamos JAV, daugmaž atspindi ir jų politinių lyderių reakcijas į pastarąsias geopolitines krizes.
Pavyzdžiui, Ispanija, kurios gyventojai dažniausiai JAV laiko didele grėsme (31 %), buvo vienintelė ES valstybė, viešai pasmerkusi smūgį Iranui. Ministras pirmininkas Pedro Sánchezas jį pavadino „nepateisinama, pavojinga karine intervencija“.
Ar Trumpas nejučiomis stumia europiečius Kinijos glėbin?
Apklausa rodo ir subtilų poslinkį.
Europiečiai, regis, ima palankiau vertinti pagrindinę Vašingtono pasaulinę konkurentę – Kiniją.
Taip pat skaitykite:
Ne tik tai, kad Pekinas, lyginant didžiąsias pasaulio galias, atsiduria paskutinėje vietoje tarp tų, kurios laikomos pavojingomis. Iš platesnio 19 galimų grėsmių sąrašo (į kurį įtraukti korupcija, kibernetinis saugumas, klimato kaita, branduoliniai karai ir kt.) beveik niekas (2,8 %) Kinijos užsienio politikos neįvardijo kaip pagrindinio nerimo šaltinio.
Vakar Kinija griežtai pasmerkė JAV surengtą Ali Khamenei nužudymą, pavadindama tai „rimtu Irano suvereniteto ir saugumo pažeidimu“ bei veiksmais, prieštaraujančiais JT principams.
Jungtinių Valstijų užsienio politika, priešingai, vidutiniškai užėmė antrą vietą tarp didžiausių grėsmių (21,5 %).
JAV ir Europos santykiai: negrįžtamas lūžis ar laikina krizė?
Vis dėlto dauguma apklaustųjų mano, kad dabartinė JAV ir Europos santykių krizė yra veikiau laikinas išsiskyrimas, o ne galutinis „skirybų“ taškas.
Dauguma žmonių Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje tiki, jog pasibaigus Donaldo Trumpo kadencijai JAV užsienio politika ir požiūris į Europą švelnės. Labiausiai nusiteikę optimistiškai yra ispanai – taip mano 55 % apklaustųjų.
Vokietija išsiskiria kur kas didesniu skepticizmu. Čia net 47 % respondentų mano, kad santykių plyšys pasiekė negrįžtamą tašką ir po Trumpo laikai jau nebebus tokie, kaip anksčiau.
Migracija – svarbiausia spręstina problema visoje Europoje
Migracija, vidutiniškai surinkusi 31 % balsų, išryškėja kaip pagrindinis rūpestis visose apklausoje dalyvavusiose šalyse – ypač Jungtinėje Karalystėje (40 %) ir Ispanijoje (34 %).
Vienintelė išimtis – Lenkija. Ten absoliuti dauguma respondentų didžiausia grėsme laiko galimą Rusijos agresiją (42 %) ir apskritai ginkluotus konfliktus (30 %).
Tuo pat metu italai vėl išsiskiria švelnesniu požiūriu į Rusiją: Italijoje mažiausia dalis gyventojų Maskvą vertina kaip didelę grėsmę (39 %), o galimos naujos karinės agresijos Europoje labiausiai bijo tik 11 % apklaustųjų.
