Europos Centrinis Bankas (ECB) pateikė vertinimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į galimas rizikas, susijusias su dviejų didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ ir SEB veikla Baltijos šalyse. Kaip praneša Švedijos leidinys „Aftonbladet“, ECB ekspertai, įvertinę šių bankų veiklą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, nustatė trūkumų rizikos valdymo modeliuose ir kapitalo planavimo procesuose.

Šios pastabos yra reikšmingos, nes „Swedbank“ ir SEB Baltijos šalių finansų rinkose užima dominuojančias pozicijas, aptarnauja milijonus klientų ir valdo didelius paskolų bei indėlių portfelius. Todėl bet kokie su jų stabilumu susiję klausimai neišvengiamai sulaukia padidinto reguliuotojų ir visuomenės dėmesio.

ECB dėmesys – kapitalo pakankamumui

Leidinio šaltinių teigimu, ECB atliko išsamų šių bankų veiklos vertinimą Baltijos regione ir daugiausia susirūpinimo sukėlė tai, kaip apskaičiuojami kapitalo poreikiai. Kitaip tariant, kalbama apie tai, kiek nuosavo kapitalo bankai turėtų turėti, kad galėtų atlaikyti galimus nuostolius ekonominio nuosmukio ar finansinių sukrėtimų metu.

Kapitalo pakankamumo skaičiavimai yra vienas esminių bankų stabilumo rodiklių. Jei rizikos modeliai nepakankamai tiksliai įvertina galimas grėsmes, bankas teoriškai gali laikyti mažiau kapitalo, nei reikėtų nepalankiomis sąlygomis. Tokia situacija galėtų tapti problema staiga pablogėjus ekonominei aplinkai.

Nors Švedija nepriklauso euro zonai ir ECB nėra pagrindinis šios šalies bankų nacionalinis prievaizdas, situacija pasikeičia, kai kalbama apie jų veiklą euro zonos valstybėse. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje naudojama bendra valiuta euras, todėl ECB turi tiesioginę priežiūros atsakomybę šiose rinkose veikiančių bankų atžvilgiu.

Bankai reaguoja į pastabas

Pasak „Aftonbladet“, vos gavę ECB pastabas, „Swedbank“ ir SEB pradėjo vidinius procesus, skirtus rizikos vertinimo metodų peržiūrai. Abu bankai šiuo metu tobulina kapitalo pakankamumo planavimo modelius ir analizuoja savo rizikų nustatymo sistemas.

Tai apima veiklos struktūros, rizikos vertinimo metodikų ir sprendimų priėmimo procesų peržiūrą. Šie veiksmai rodo, kad bankai rimtai vertina reguliuotojo pastabas ir siekia užtikrinti, jog jų veikla atitiktų aukščiausius priežiūros standartus.

Kol kas nei ECB, nei patys bankai oficialių komentarų nepateikė. Tokia praktika finansų sektoriuje įprasta, kai kalbama apie jautrią informaciją, galinčią paveikti rinkos dalyvių pasitikėjimą. Finansų sistemoje net ir nedidelės užuominos apie galimus trūkumus gali turėti reikšmingą psichologinį poveikį.

Reikšmė Baltijos šalių finansiniam saugumui

Baltijos šalyse „Swedbank“ ir SEB užima lyderių pozicijas. Latvijoje „Swedbank“ yra didžiausias bankas pagal turto apimtį, o SEB – antras pagal dydį. Panaši situacija ir Lietuvoje bei Estijoje, kur abu bankai turi reikšmingas rinkos dalis.

Jie aptarnauja ne tik gyventojus, bet ir verslo klientus, dalyvauja valstybiniuose projektuose, finansuoja infrastruktūrą ir investicijas. Todėl jų veiklos stabilumas yra tiesiogiai susijęs su viso regiono finansiniu saugumu.

ECB išsakytos pastabos laikomos ne vien techninėmis rekomendacijomis, bet ir rimtu signalu visam Baltijos finansų sektoriui. Kapitalo planavimas ir rizikų kontrolė turi būti vykdomi itin atsakingai, ypač atsižvelgiant į geopolitinį neapibrėžtumą ir ekonominius svyravimus regione.

Augantis reguliuotojų griežtumas

Finansų ekspertai pažymi, kad ši situacija atspindi bendrą tendenciją – ECB vis griežčiau vertina bankų rizikos valdymo praktiką. Dėmesys skiriamas ne tik pelningumui ar formaliems kapitalo rodikliams, bet ir realiam bankų gebėjimui atlaikyti krizes.

Tai reiškia, kad reguliuotojai vis labiau akcentuoja kokybinius aspektus: modelių patikimumą, vidaus kontrolės sistemas, skaidrumą ir gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančias rizikas.

Kol kas nėra duomenų, kad situacija keltų tiesioginę grėsmę finansiniam stabilumui Baltijos šalyse. Tačiau ECB vertinimas aiškiai parodo, kad net ir rinkos lyderiai privalo nuolat tobulinti rizikos valdymo sistemas.

Kas toliau?

Artimiausiu metu tikimasi daugiau informacijos apie tai, kokius konkrečius pakeitimus „Swedbank“ ir SEB įgyvendins. Finansų analitikai atidžiai stebės, ar pokyčiai bus struktūriniai ir ilgalaikiai, ar apsiribos formaliomis procedūromis.

Tuo pat metu bankai, tikėtina, sieks išlaikyti klientų pasitikėjimą, stiprindami skaidrumą ir komunikuodami apie atliktus patobulinimus. Baltijos šalių finansų sistema išlieka stabili, tačiau ECB signalas primena, kad didelė rinkos dalis reiškia ir didelę atsakomybę – tiek prieš klientus, tiek prieš visą regiono ekonomiką.