Pavadinimas skamba provokuojančiai – taip ir turi būti. Finansų temomis rašomuose tekstuose nuolat kartojama, kad verta ieškoti pigesnių paslaugų, pigesnių prekių, dar pigesnių variantų. Esą, jei gali sutaupyti net menką sumą – elgiesi teisingai. Bet ar tikrai?
Šiame tekste noriu pažvelgti į klausimą iš kitos pusės ir išskaidyti jį į paprastus, praktiškus kriterijus: ar visada verta skirti laiką pigesnių dalykų paieškai. Tai subjektyvus, bet matematika paremtas požiūris.
Pradėkime nuo esmės
Ar visada verta ieškoti pigesnių prekių ar paslaugų, kurias ketini pirkti? Skamba paradoksaliai, tačiau atsakymas dažnai būna ne. Kodėl? Esminis žodis čia – laikas. Pigesnio varianto paieška kainuoja ne tik pastangas, bet ir valandas, kurios turi savo vertę.
Kiekvieno žmogaus valandos vertė skiriasi: ji priklauso nuo pajamų, turimų santaupų, finansinių įsipareigojimų ir net nuo to, kiek laisvo laiko iš tiesų turi.
Laikas yra pinigai, o pinigai – laikas
Logika paprasta: reikia palyginti du dydžius – kiek verta tavo valanda ir kiek sutaupytum pirkdamas pigesnį variantą. Tada sprendimas dažnai tampa akivaizdus.
Paimkime kraštutinį pavyzdį. Jei žmogus daug uždirba ir jo turimas turtas yra didelis, vargu ar protinga važiuoti per pusę miesto vien tam, kad nusipirktum tokį pat produktą keliais centais pigiau. Ypač kai kalbame apie kasdienes smulkias išlaidas.
Visai kita situacija, kai perkamas didelės vertės pirkinys, pavyzdžiui, automobilis ar būstas, kur kainų skirtumai gali siekti tūkstančius eurų, o pats pirkimas vyksta retai – kartą per kelerius ar net keliolika metų.
Matematika šiuo klausimu negailestinga
Jei žinai, kiek verta tavo valanda, nesunku paskaičiuoti, ar pigesnės prekės paieška apskritai apsimoka.
Pavyzdys. Tarkime, žmogus įsivertina, kad jo valanda verta apie 12 eurų. Jis nori nusipirkti duoną, kuri artimiausioje parduotuvėje kainuoja apie 1,20 euro. Ar jis važiuos dvi valandas, kad rastų tokią pačią duoną už 1,10 euro? Greičiausiai ne, nes per dvi valandas „kainuoja“ apie 24 eurus laiko, o sutaupoma vos 0,10 euro. Finansinis balansas – neigiamas.
Žinoma, tai sąmoningai supaprastintas, kraštutinis pavyzdys. Tačiau panašių situacijų realybėje pasitaiko – ypač kai žmonės jaučia nuolatinį pinigų trūkumą ir pradeda „medžioti“ menkus skirtumus, prarasdami labai daug laiko.
O dabar kitas scenarijus. Jei žmogus ieško būsto, kurio kaina siekia apie 360 tūkst. eurų, kelių savaičių ar mėnesio paieška, dokumentų analizė, derybos ir palyginimai gali turėti realią finansinę grąžą. Net jei tam skiriama, tarkime, 3 valandos per dieną mėnesį, sugaištas laikas gali būti pateisinamas, jeigu dėl geresnio pasirinkimo sutaupoma ar išvengiama brangių klaidų.
Ar verta kovoti dėl kiekvieno cento?
Vienareikšmio atsakymo nėra – kiekvienas turės savą. Tačiau sprendimą dažniausiai lemia keli kriterijai:
- Kiek verta tavo valanda (kiek uždirbi ir kaip vertini savo laiką).
- Kiek jau turi santaupų ir finansinio „pagalvės“ jausmo.
- Kokia yra perkamos prekės ar paslaugos vertė ir galimas kainų skirtumas.
- Kiek turi laisvo laiko (ar jo trūksta, ar jo per daug).
- Ko šiuo metu tau labiau reikia – daugiau pinigų ar daugiau laiko.
Pastebėsi, kad dalis šių punktų nėra vien matematika. Pavyzdžiui, pasirinkimas „sutaupyti ar turėti laisvą šeštadienį“ dažnai priklauso nuo nuovargio, asmeninių prioritetų, gyvenimo ritmo ir net emocinės būsenos.
Kitaip tariant, ne visada verta aukoti poilsį ar laiką su artimaisiais vien dėl kelių eurų. Kartais tai racionalu, o kartais – tiesiog įprotis taupyti bet kokia kaina.
Pabaigai
Šio teksto tikslas – ne pateikti universalią taisyklę, o paskatinti sąmoningai vertinti du ribotus resursus: pinigus ir laiką. Pinigus dažnai galima uždirbti iš naujo, o prarasto laiko susigrąžinti beveik neįmanoma.