Naujai sudarytas Europos Sąjungos ir Australijos prekybos susitarimas jau kelia pasipriešinimą Prancūzijoje ir vėl pastato Emmanuelio Macrono vyriausybę į sudėtingą padėtį prekybos politikos klausimais.

Sausį Paryžiui nepavyko užkirsti kelio ES susitarimui su Pietų Amerikos „Mercosur“ bloku, nors Prancūzija jam ilgus metus viešai prieštaravo. Dabar Prancūzija remia naują susitarimą su Australija, tačiau sulaukia vis didesnio ūkininkų ir politinės opozicijos spaudimo jį blokuoti.

Įtakinga ūkininkų lobistinė organizacija „FNSEA“ ir galvijų augintojus vienijanti federacija „Interbev“ jau pasisakė prieš susitarimą. „FNSEA“ jį pavadino „Mercosur II“.

„Norime, kad Prancūzija blokuotų šį susitarimą“, – teigė galvijų augintojas Patrickas Bénézitas, „FNSEA“ viceprezidentas, kritikavęs Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen už susitarimo pasirašymą ir Prancūzijos vyriausybę – už tai, kad tam neprieštaravo.

„Mes žinome, kaip ji veikia, niekas mūsų nebestebina. Stebina politinės reakcijos trūkumas, ypač iš vyriausybių“, – pridūrė jis.

Trečiadienį komentare „POLITICO“ Prancūzijos prekybos ministras Nicolas Forissier pareiškė, kad ES ir Australijos susitarimas yra „subalansuota ir reikli partnerystė“, taip pat pranešė balandžio pabaigoje vyksiąs į Australiją su Prancūzijos smulkiojo verslo delegacija.

Šis pareiškimas nutraukė Prancūzijos valdžios tylą dėl susitarimo, kurį U. von der Leyen pasirašė Kanberoje antradienį.

Susitarimą griežtai kritikavo ir opozicija. Europos Parlamento narė Manon Aubry iš kraštutinių kairiųjų partijos „France Unbowed“ jį pavadino skandalu ir teigė ieškosianti visų priemonių jam sustabdyti, įskaitant galimą kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Numatoma, kad susitarimas palaipsniui leistų į Europą kasmet įvežti iki 30 600 metrinių tonų australietiškos jautienos – vietoje dabar galiojančio 3 389 tonų kiekio. Vis dėlto jo poveikis, tikėtina, būtų mažesnis nei „Mercosur“ susitarimo, o iki šiol šis klausimas didesnių diskusijų Prancūzijoje beveik nesukėlė.

Siekdama nuraminti ūkininkus ir ES šalis, Europos Komisija numatė apsaugos mechanizmą, kurį būtų galima aktyvuoti, jei importas netikėtai ir žalingai šokteltų arba jei ES gamintojams nepagrįstai kristų kainos.

Vis dėlto Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad Prancūzijoje gali kilti didelis nepasitenkinimas – ypač po ilgai trukusių ginčų su Paryžiumi dėl „Mercosur“.

„Bus tos pačios kontroversijos. Šis susitarimas atitinka visus kriterijus“, – sakė vienas aukšto rango Komisijos pareigūnas, paminėjęs, jog prancūzų ūkininkams nerimą kelia jautiena, importuojama iš daugiau kaip 10 000 kilometrų atstumo.

Kitas pareigūnas, kaip ir kiti šaltiniai, kalbėjęs anonimiškai, taip pat teigė laukiantis sudėtingo laikotarpio.

„Turėsime aiškinti, aiškinti ir dar kartą aiškinti, kad paneigtume nepagrįstus išpuolius ir kartais net melą, kuris, deja, lydėjo kampaniją prieš susitarimo su „Mercosur“ šalimis ratifikavimą Prancūzijoje“, – sakė jis.

Susitarimo pasekmėmis susirūpino ir Prancūzijos europarlamentarė Céline Imart iš centro dešinės Europos liaudies partijos, kuriai priklauso ir U. von der Leyen.

„Kalbame ne apie vieną susitarimą, o apie šių susitarimų kumuliacinį efektą; apie apimtis, kurios pristatomos kaip kontroliuojamos, tačiau sudėjus viską kartu jos nuolat silpnina sektorius, kurie ir taip patiria įtampą“, – sakė C. Imart.

Dar 2021 m. Prancūzija ragino sustabdyti derybas su Australija po to, kai tuometinė Australijos vyriausybė atsisakė prancūziško kontrakto dėl dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų ir pasirinko susitarimą su Jungtine Karalyste bei Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinių laivų įsigijimo.

Tačiau 2022 m. į valdžią atėjus centro kairiųjų ministrui pirmininkui Anthony Albanese, Prancūzijos ir Australijos santykiai ėmė gerėti, o Prancūzija viešai nebekritikavo šio susitarimo.

Net ir tie, kurie pripažįsta Australijos bei „Mercosur“ susitarimų privalumus, dažnai vengia tai sakyti viešai. Vienas Macrono stovyklos įstatymų leidėjas teigė, kad nedrįstų viešai ginti susitarimo su Australija.

„Negaliu įsivaizduoti, kad radijuje ar televizijoje ginčiau laisvosios prekybos susitarimus“, – sakė jis ir pridūrė, kad „Prancūzijoje prekyba tapo politiniu objektu, apie kurį nebeįmanoma racionaliai diskutuoti“.