Taivaniečių atstovybei perduotas planas, skirtas skatinti investicijas Lietuvoje, šiuo metu yra derinamas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak ministro, siūlymai apima įvairias sritis, kuriose galėtų būti pasiektas proveržis.

„Derinome su kitomis ministerijomis ir parengėme savo siūlymų paketą. Esame perdavę tai Taivano pusei ragindami pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir kviesdami išnaudoti visą šią situaciją didelei sėkmei sukurti. Aš tikiuosi, kad mums tai pavyks padaryti. (Planas – ELTA) yra šiuo metu derinamas“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministras. 

„Tiek pramonės, tiek finansų sektoriuje – daug sričių, kur mes tikrai galėtume padaryti postūmį ir aš tikiu, kad čia gali būti, dar kartą pasikartosiu, sėkmės istorija“, – pabrėžė jis. 

Anot K. Budrio, Taivano pusei perduotas planas galėtų atnešti „daug daugiau naudos negu dabar sugebame turėti“. 

Patvirtino gavę URM parengtą veiksmų planą

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atstovai praėjusią savaitę Eltai patvirtino gavę ministerijos paruoštą veiksmų planą, skirtą skatinti aktyvesnį atstovybės įsitraukimą į Lietuvos ekonomiką.

„Mūsų biuras gavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos parengtą siūlomą veiksmų planą. Jis buvo pristatytas susitikimo metu. Taip pat galime patvirtinti, kad susitikime vyko labai konstruktyvios diskusijos“, – atsakyme Eltai nurodė Taivaniečių atstovybė.

„Kadangi šis procesas vis dar tęsiasi ir reikalauja bendrų pastangų, šiuo metu mūsų biuras negali atskleisti daugiau informacijos“, – teigiama pateiktame atsakyme. 

Anot atstovybės, Taivanas siekia ir toliau stiprinti ryšius su Lietuva, o ateityje abiejų šalių esą laukia „daug sėkmės istorijų“. 

Prieš daugiau nei ketverius metus Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į mūsų šalį pritraukti dideles investicijas. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli. 

K. Budrys anksčiau teigė, kad Lietuva nuo deklaratyvių lūkesčių pereina prie konkretaus plano, kuriuo siekiama sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu, apibrėžti konkrečius projektus, abipuses naudas. 

I. Ruginienė prabilo apie atstovybės pervadinimą

Kaip skelbė ELTA, 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. 

Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.

Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.