Europoje sparčiai bręsta naujas pramonės automatizavimo etapas: gamyklų valdymo sistemos vis dažniau papildomos dirbtinio intelekto sprendimais. Tai nebėra vien pilotiniai projektai, o nuoseklios kelių metų investicijų programos.
Pramonės įmonėms tai kelia praktinį klausimą: kaip atnaujinti ilgus metus veikusias automatizavimo sistemas, kad jos ne tik nestrigtų gamyboje, bet ir padėtų priimti greitesnius bei tikslesnius sprendimus, optimizuoti sąnaudas ir užtikrinti tiekimo grandinių stabilumą.
Automatizavimas bręsta iš naujo: nuo jutiklių prie sprendimų
Daugelio gamyklų automatizavimo pagrindas suformuotas dar prieš dešimtmečius: naudojami programuojami valdikliai, jutikliai, klasikinės procesų valdymo sistemos. Jos patikimai renka duomenis, tačiau dažnai juos tiesiog kaupia, nepaversdamos gilesne analize.
Pastaraisiais metais automatizavimo bendrovės vis dažniau siūlo ne tik įrangą ir programinę įrangą, bet ir analitinius modulius, kurie remiasi dirbtinio intelekto modeliais. Tokie sprendimai padeda iš anksto numatyti įrangos gedimus, skaičiuoti optimalius gamybos grafikus ir lanksčiau reaguoti į žaliavų kainų ar užsakymų pokyčius.
DI „prisijungia“ prie esamų sistemų, o ne jas pakeičia
Dauguma gamintojų jau turi brangią ir dar neamortizuotą automatizavimo infrastruktūrą, todėl jų tikslas nėra viską išmontuoti ir pradėti iš naujo. Automatizavimo bendrovės tai supranta ir siūlo DI sprendimus, kurie integruojasi su esama įranga, o ne ją pakeičia.
Praktiškai tai dažnai atrodo kaip papildomi moduliai, veikiantys „viršuje“: jie prisijungia prie duomenų srautų iš valdiklių, sensorių ir gamybos valdymo sistemų, o dirbtinio intelekto modeliai analizuoja istoriją ir realaus laiko informaciją. Tuomet sprendimų priėmėjai gauna ne tik lenteles su rodikliais, bet ir rekomendacijas, prognozes ar įspėjimus.
Didžiausias poreikis: prognozinė priežiūra ir energijos valdymas
Viena iš sričių, kurioje DI sprendimai automatizavimo įmonėms šiuo metu atneša daugiausia užklausų, yra prognozinė įrangos priežiūra. Gamybos procesų stabdymas net kelioms valandoms gali kainuoti brangiai, todėl įmonėms svarbu numatyti, kada įranga pradeda veikti ne įprastu režimu.
DI modeliai čia naudojami tam, kad iš signalų, vibracijos, temperatūros ir kitų parametrų atpažintų ankstyvus gedimo požymius. Toks požiūris leidžia planuoti remontą tada, kai jis mažiausiai trikdys gamybos planus, ir išvengti netikėtų prastovų.
Kita sparčiai auganti kryptis yra energijos sąnaudų valdymas. Didėjant energijos kainų svyravimams, gamintojai nori ne tik stebėti sunaudojimą, bet ir modeliškai vertinti, kaip keisti gamybos grafikus ar įrangos apkrovą, kad bendros sąnaudos mažėtų neprarandant pajėgumų.
Duomenų kokybė tampa pagrindine automatizavimo problema
Automatizavimo bendrovės, diegiančios DI sprendimus, vis dažniau susiduria ne su technologiniais, o su duomenų valdymo iššūkiais. Dalis gamyklų naudoja skirtingų laikotarpių ir skirtingų gamintojų įrangą, kurios duomenų formatai bei standartai nesutampa.
Todėl vis dažniau automatizavimo projektuose atsiranda papildomas etapas: duomenų „tvarkymas“, suvienodinimas, kokybės vertinimas ir aiškesnis atribojimas, kas už ką atsako. Tik po šio etapo dirbtinio intelekto modeliai geba patikimai mokytis ir teikti naudingas įžvalgas.
Poveikis gamyklų vadovams ir inžinerinėms komandoms

DI sprendimų plėtra automatizavimo srityje keičia ir gamyklų vadovų, ir technologų bei inžinierių vaidmenis. Sprendimai vis rečiau priimami vien remiantis intuicija ar ilgamete patirtimi, o dažniau derinant ją su modelių pateikiamomis prognozėmis.
Inžinerinėms komandoms atsiranda naujos užduotys: suprasti, kaip veikia duomenų modeliai, vertinti jų rekomendacijų patikimumą, nuolat prižiūrėti duomenų srautus. Tai virsta nuolatiniu bendradarbiavimu su automatizavimo bendrovėmis, kurios dažnai siūlo ir konsultacijų, bei mokymų paslaugas.
Smulkesnės gamyklos renkasi modulinius sprendimus
Jeigu didesnės pramonės grupės dažnai užsako kompleksinius DI projektus, mažesnėms įmonėms aktualūs paprastesni ir aiškiau apibrėžto masto sprendimai. Automatizavimo bendrovės į tai reaguoja siūlydamos modulinius produktus, kuriuos galima įdiegti etapais.
Pavyzdžiui, pradėti galima nuo vienos linijos stebėsenos ar konkretaus įrenginio prognozinės priežiūros. Tik įsitikinus sprendimo nauda, jis plečiamas į kitas linijas ar cechus. Toks modelis sumažina investicijų riziką ir leidžia laipsniškai kaupti patirtį dirbant su DI pagrįstomis sistemomis.
Saugumas ir atsakomybė: neišvengiami klausimai
Didėjant automatizavimo ir DI deriniui, ryškėja ir kibernetinio saugumo tema. Kuo daugiau įrenginių ir valdymo sistemų jungiama į bendrą tinklą, tuo daugiau potencialių prieigos taškų atsiranda. Automatizavimo įmonės priverstos derinti kelių sričių kompetencijas: klasikinę pramoninę inžineriją ir IT saugumo praktiką.
Kitas praktinis klausimas susijęs su atsakomybe už sprendimus. Nors DI modeliai pateikia rekomendacijas, galutinį sprendimą dėl gamybos pakeitimų, įrangos stabdymo ar grafiko koregavimo vis tiek priima žmonės. Todėl svarbu, kad sistemos būtų skaidrios, o rodiklių logika suprantama procesų savininkams.
Kas toliau: DI nuo gamyklos grindų iki tiekimo grandinių
Automatizavimo bendrovės vis dažniau kalba apie žingsnį už gamyklos sienų. Gamybos duomenis planuojama glaudžiau susieti su tiekimo, logistikos ir pardavimų informacinėmis sistemomis, kad dirbtiniu intelektu pagrįstos prognozės apimtų visą grandinę nuo žaliavos iki kliento užsakymo.
Toks požiūris leistų greičiau reaguoti į užsakymų portfelio pokyčius, trumpinti atsargų laikymo laiką ir geriau paskirstyti gamybinius pajėgumus. Tačiau tam reikalingas ne tik technologinis pasirengimas, bet ir didesnis pasitikėjimas tarp skirtingų įmonės padalinių bei tiekimo grandinės partnerių.
Ilgalaikė nauda ir neišvengiamas pokytis
Automatizavimo bendrovių sprendimas sistemingai investuoti į DI rodo, kad pramonė į šią technologiją žiūri nebe kaip į eksperimentą, o kaip į ilgalaikę gamybos efektyvumo ir lankstumo priemonę. Nors įdiegimo procesai reikalauja laiko, o duomenų tvarkymas dažnai pasirodo sudėtingesnis nei manyta, kryptis jau aiškiai susiformavusi.
Gamybos įmonėms tai signalas, kad atidėti sprendimus dar keliems metams gali būti brangu. Konkurencinį pranašumą įgis ne tik tie, kurie investuos į įrangą, bet ir tie, kurie sugebės kasdienėje veikloje panaudoti duomenis ir DI modelių įžvalgas priimant konkrečius, pamatuojamus sprendimus.










