Mažėjančios pieno supirkimo kainos ir augančios sąnaudos verčia pieno ūkius ieškoti būdų, kaip efektyviau išnaudoti turimus išteklius. Specialistų ir ūkininkų patirtis rodo, kad vienas svarbiausių veiksnių gali būti tinkamas raciono valdymas ir kompleksiškai veikiantys pašarų papildai.

„Ūkininkai dažnai pagrindine pelningumo mažėjimo priežastimi įvardija pieno supirkimo kainų svyravimus. Tačiau ne mažiau svarbus veiksnys yra raciono valdymas ir pašarų papildų parinkimas“, – sako bandomųjų ūkių vadovas dr. Sigitas Japertas.

Pasak jo, dalis ūkių, siekdami didesnio produktyvumo, vienu metu naudoja kelis skirtingus pašarų priedus, tačiau ne visada gali tiksliai nustatyti jų poveikį: „Norint objektyviai įvertinti rezultatą, būtina atskirti gyvulių grupes ir lyginti jų rodiklius. Kai papildai duodami visai bandai, pokyčiai gali būti pastebimi, tačiau juos sunku tiksliai įvertinti.“

Sausį natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina siekė 403,58 Eur už toną ir buvo 6,42 proc. mažesnė nei gruodį, skelbia Žemės ūkio duomenų centras. Tokiomis sąlygomis pieno ūkiai vis dažniau ieško sprendimų, kurie padėtų stabilizuoti bandos produktyvumą ir efektyviau valdyti racioną.

Vietoj pavienių priedų – komponentų sinergija

Pastaraisiais metais ūkiuose vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leidžia vienu metu spręsti kelis raciono valdymo klausimus.

Pasak Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovės vadovo Viliaus Adomaičio, daugelis ūkininkų ilgą laiką ieško tinkamo skirtingų papildų derinio, bandydami įvairius produktus – mieles, enzimus, toksinų surišėjus ar kitus priedus. „Ūkininkai išbando vieną produktą, vėliau kitą, o kartais vienu metu naudoja kelis skirtingus papildus, tačiau ne visada pavyksta pasiekti norimą rezultatą“, – sako jis.

Anot V. Adomaičio, problema dažnai slypi ne pačiuose produktuose, o jų derinyje. Kai papildai naudojami atskirai, ne visada išgaunamas bendras efektas. „Todėl vis svarbesnė tampa komponentų sinergija – kai produkto sudedamosios dalys papildo viena kitą ir veikia kompleksiškai. Tokiu atveju rezultatas paprastai būna stabilesnis, o ūkiui nebereikia nuolat eksperimentuoti su skirtingais priedais“, – teigia jis.

Vienas iš tokių sprendimų – pašaro papildas „Moovit“, kurio veikimas grindžiamas skirtingų komponentų deriniu. Remiantis atliktais tyrimais, jo sudėtyje esančios medžiagos papildo viena kitą ir veikia sinergiškai: padeda optimizuoti prieskrandžio funkciją, surišti toksinus ir palaikyti bendrą karvių sveikatingumą.

Ūkininkai vertina stabilumą

Pasak savo ūkyje šį pašaro papildą taikančio ūkininko Dariaus Ričkaus, svarbiausia yra prognozuojamas poveikis. „Kai kartu gerėja primilžis, pieno sudėtis ir sveikatingumo rodikliai, tai turi tiesioginę įtaką ūkio ekonomikai ir pelningumui“, – sako jis.

Ūkininkas pasakoja, kad pradėjus naudoti „Moovit“ pokyčiai ūkyje buvo stebimi palaipsniui. Pirmieji stabilumo požymiai pasimatė jau po mėnesio. Tuo metu kiti naudoti papildai buvo palaipsniui mažinami – maždaug po ketvirtadalį per mėnesį.

„Kai po pirmo mėnesio atsisakiau dalies anksčiau naudotų papildų ir mačiau, kad rezultatas išliko stabilus, o vėliau pradėjo gerėti, ėmiau tikėti pasirinktu sprendimu“, – dalijasi D. Ričkus.

Penkerių metų tyrimai ir aiškūs rezultatai

Bendradarbiaujant su LSMU Veterinarijos akademija šį papildą sukūrusios UAB „Nutrex“ vadovas Jonas Šimkevičius sako, kad produkto veiksmingumas vertintas penkerius metus trukusių tyrimų metu. Jie pradėti laboratorijoje, o vėliau tęsti bandomuosiuose ūkiuose. Tyrimai vykdomi ir toliau, stebimi papildomi rodikliai.

Tyrimų duomenimis, papildą gavusios karvės per dieną pagamino vidutiniškai 3,46 kg pieno daugiau nei kontrolinė grupė. Tai sudaro apie 1,59 litro papildomo pieno per parą.

Taip pat nustatyti pieno sudėties pokyčiai. Riebalų kiekis padidėjo nuo 3,6 proc. iki 4,2 proc., somatinių ląstelių skaičius sumažėjo 90,43 tūkst., mažėjo ir urėjos rodikliai.

Somatinių ląstelių mažėjimas tiesiogiai siejamas su mažesne mastito rizika ir geresne bandos sveikata. Sveikesnės karvės pasižymi geresniais reprodukciniais rodikliais, ilgesniu produktyviu laikotarpiu ir mažesniu antibiotikų naudojimo poreikiu.

Papildo veikimas siejamas su prieskrandžio funkcijos stabilizavimu ir efektyvesniu maisto medžiagų panaudojimu. Minima ir galima teigiama įtaka virškinimo procesams bei imuniniam atsakui. Optimizuota kalcio apykaita siejama su mažesne pieno karštinės rizika, o natūralios rišamosios savybės gali padėti sumažinti mikotoksinų poveikį organizmui.

Ekonominė logika

Pasak J. Šimkevičiaus, optimizavus racioną vienos karvės ekonominis efektas gali siekti apie 22 Eur per mėnesį. „Galutinis rezultatas priklauso nuo konkretaus ūkio sąlygų ir taikomos šėrimo strategijos“, – sako jis.

Ekonominė nauda vertinama atsižvelgiant į papildomą primilžį ir bendrą sąnaudų struktūrą. Kai pieno supirkimo kaina siekia 0,35 Eur už litrą, papildomas 1,59 litro pieno primilžis per dieną generuoja apie 0,56 Eur papildomų pajamų per parą arba apie 17 Eur per mėnesį iš vienos karvės.

Atskirų priedų, tokių kaip toksinų surišėjai, magnis, soda, mielės ar enzimai, mėnesio išlaidos vienai karvei gali siekti apie 20 Eur. „Moovit“ suvartojimas siekia apie 200–300 g vienai karvei per parą. Kai produkto kaina yra 1,85 Eur už kilogramą, vienos karvės šėrimo savikaina sudaro vidutiniškai apie 0,50 Eur per dieną arba apie 15 Eur per mėnesį, priklausomai nuo sunaudojamo kiekio.

„Skaičiavimai rodo, kad 100 karvių ūkyje metinis finansinis skirtumas galėtų sudaryti apie 26 000 Eur“, – teigia J. Šimkevičius.

Tvarumo aspektas

Be produktyvumo ir sveikatingumo, pieno ūkiuose vis didesnę reikšmę įgauna tvarumas. Pirminiai vertinimai rodo, kad raciono optimizavimas gali turėti įtakos ir metano emisijoms. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos žaliąjį kursą ir galimus ateities reikalavimus emisijų mažinimui, tokie sprendimai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu pasirinkimu.

Ekspertų teigimu, artimiausiais metais pieno ūkių konkurencingumą lems ne tik supirkimo kainos, bet ir gebėjimas padidinti vienos karvės sukuriamą vertę, užtikrinant aukštą produktyvumą, gerą sveikatingumą ir tvaresnę gamybą.