Vykdant parlamento priimtą nutarimą, šiais metais Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius planuoja atlikti 9 parlamentui atskaitingų institucijų valdysenos auditą.
Auditorių dėmesio sulauks Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Nacionalinė sveikatos taryba, Nacionalinė šeimos taryba, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Taip pat planuojama užbaigti pernai pradėtą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vidaus auditą.
Jų metu bus siekiama nustatyti, ar Seimui atskaitingose institucijose sukurta ir veikia gerąją praktiką atitinkanti valdysenos sistema. Auditoriai domėsis šių institucijų finansavimu, darbuotojų darbo krūviu, tirs jų darbo efektyvumą ir rezultatus, įvertins rizikos veiksnius. Taip pat jie ketina aiškintis, ar nesidubliuoja šių institucijų funkcijos.
Pasak Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio, kanceliarijos Vidaus audito skyrius Seimui atskaitingų institucijų auditą planuoja atlikti iki šių metų pabaigos.
„Sisteminis institucijų auditas leis kompleksiškai įvertinti, ar pakankamai yra reglamentuotas Seimui atskaitingų institucijų valdymas, ar aiškiai yra apibrėžti atsakomybių lygiai. Taip pat bus siekiama įvertinti, ar egzistuoja aiškus ryšys tarp turimų žmogiškųjų išteklių ir skiriamo finansavimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis institucijų yra ekspertinės, patariančios Seimui ir Vyriausybei, bus vertinama ir šių institucijų kuriama pridėtinė vertė, jų pasiekti veiklos rezultatai“, – Eltai sakė A. Stončaitis.
Nors įvairių kadencijų parlamentarai viešojoje erdvėje kartais priekaištauja dėl, jų nuomone, kai kurių parlamentui atskaitingų nereikalingų, besidubliuojančių institucijų, Seimo kanceliarijos auditoriai sako, kad pirmiausia bus siekiama objektyviai išsiaiškinti ir įvertinti situaciją, o po to planuojama pateikti rekomendacijas dėl jų veiklos tobulinimo.
Beje, šiais metais auditoriai taip pat numato vertinti Seimo kanceliarijos mažos vertės pirkimų, vykdomų neskelbiamos apklausos būdu, organizavimą ir kontrolę. Jie taip pat aiškinsis, kaip Seimo kanceliarijoje yra valdomas ir naudojamas nekilnojamas turtas.
ELTA primena, kad kadenciją baigę parlamentarai 2023 m. birželio mėnesį savo nutarimu paskyrė Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą 9 Seimui atskaitingose institucijose.
Šiek tiek vėliau, 2023 m. rudenį, tuometinė Seimo pirmininkės pareigas ėjusi Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo šių institucijų pertvarkos koncepciją.
Joje buvo siūloma išformuoti Lietuvos švietimo tarybą ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Valstybinę lietuvių kalbos ir Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas pasiūlyta sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Pagal koncepciją, Nacionalinė gerovės agentūra būtų Seimo, Vyriausybės, prezidento, ministerijų, savivaldybės institucijų ir įstaigų eksperte bei patarėja atitinkamose srityse, teiktų pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo keitimo ir tobulinimo. Agentūra, kaip numatyta koncepcijoje, taip pat galėtų užsiimti moksliniais, visuomeniniais tyrimais ir analizėmis, visuomenės švietimu, teikti fiziniams ir juridiniams asmenims konsultacijas bei metodinę pagalbą.
Kaip yra sakiusi V. Čmilytė-Nielsen, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją – remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas.
Prieš porą metų atsiradusi ši, politines aistras tuomet sukėlusi, koncepcija nebuvo įgyvendinta.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
