Europos Komisija patvirtino stambų energetikos sandorį tarp Italijos bendrovės ir Azerbaidžano valstybinės naftos kompanijos SOCAR, taip uždegdama žalią šviesą vienam didžiausių pastarųjų metų perėmimų degalų rinkoje.

EK pritarė „Italiana Petroli S.p.A.“ (IP) ir jos dukterinės įmonės „MIP S.p.A.“ įsigijimui, kurį vykdo Azerbaidžano SOCAR. Komisija konstatavo, kad sandoris nekelia konkurencijos problemų pagal Europos Sąjungos įmonių susijungimų taisykles.

Sprendimas vasario 19 d. priimtas pagal ES Susijungimų reglamentą, taikant supaprastintą tvarką. Briuselio vertinimu, rinkų persidengimai yra riboti ir nepakenks veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje.

Sandorio patvirtinimui nebuvo nustatyta jokių struktūrinių ar elgsenos sąlygų – SOCAR neprivalės atsisakyti turto ar keisti savo veiklos modelio, kad įsigijimas būtų užbaigtas.

Kas apima šis sandoris?

Pagal 2025 m. rugsėjį pasirašytą sutartį SOCAR įgis 99,82 proc. „Italiana Petroli“ akcijų, kurias iki šiol valdė „API Holding“.

Oficialiais bendrovės duomenimis, „Italiana Petroli“ Italijoje valdo dvi naftos perdirbimo gamyklas, kurių bendra žaliavinės naftos perdirbimo galia siekia apie 10 mln. tonų per metus.

Grupė taip pat administruoja maždaug 4 500 degalinių tinklą visoje šalyje ir yra svarbi logistikos grandinės dalis – dalyvauja aviacinio kuro tiekime, tepalų ir bitumo platinime.

Sandorį planuojama galutinai užbaigti 2026 m. pirmąjį ketvirtį, kai bus įvykdytos visos likusios teisinės ir techninės procedūros.

Vertindama koncentraciją, Komisija konstatavo, kad ji „reikšmingai netrukdys veiksmingai konkurencijai Europos ekonominėje erdvėje“, pabrėždama „ribotus horizontalius ir vertikalius šalių veiklos persidengimus“.

Strateginė reikšmė, peržengianti konkurencijos ribas

Nors formaliai Komisijos sprendimas užbaigia konkurencijos priežiūros etapą, analitikai atkreipia dėmesį, kad sandoris turi kur kas platesnę strateginę reikšmę, ypač atsižvelgiant į ES pastangas diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius ir infrastruktūrą.

Baku įsikūrusio Topčubašovo centro energetikos ekspertas ir tyrėjas Mahammadas Mammadovas pabrėžia, jog patvirtinimas sustiprina Azerbaidžano struktūrinį vaidmenį Europos energetikos sistemoje.

„Be to, kad SOCAR plečia savo komercinį pėdsaką Europoje, Europos Komisijos pritarimas šiam įsigijimui dar kartą patvirtina Azerbaidžano, kaip patikimo energetikos partnerio Briuseliui, statusą tuo metu, kai Europos Sąjunga spartina atsiribojimą nuo rusiškos energijos tiekimo“, – teigia jis.

Anot eksperto, šią logiką dar labiau sustiprina ir Briuselio 2025 m. gruodį priimtas sprendimas suteikti Juodosios jūros energetikos kabelio projektui „bendro intereso projekto“ statusą. Ši infrastruktūra skirta žaliajai Azerbaidžano elektros energijai perduoti į Europos rinkas.

„Šie procesai Baku pozicionuoja ne tik kaip energijos tiekėją, bet ir kaip vieną iš struktūrinių besiformuojančios Europos energetinio saugumo architektūros ramsčių“, – akcentuoja Mammadovas.

Signalas Italijai: investicijos ir pasitikėjimas

Italijoje šis sandoris vertinamas kaip pasitikėjimo ženklas šalies naftos perdirbimo ir degalų mažmeninės prekybos sektoriumi bei reguliacine aplinka.

Pasaulio energetikos tarybos Italijos skyriaus generalinis sekretorius Michele Vitiello teigia, kad palankus Europos Komisijos vertinimas parodo sandorio atitiktį ES konkurencijos taisyklėms ir platesniems rinkos principams.

„Šis įsigijimas paryškina Italijos energetikos sektoriaus patrauklumą užsienio investuotojams ir siunčia aiškų pasitikėjimo šalies stabilumu signalą. Europos Komisijos sprendimas dar kartą patvirtina, kad būtent šia kryptimi šiandien judama, visiškai laikantis ES reglamentavimo rėmų“, – sako Vitiello.

Pasak jo, atvirumas tarptautiniam kapitalui, išlaikant laisvosios rinkos logiką, išlieka esminis, kartu stiprinant ir pačios Italijos energetinę autonomiją.

„Šiame kontekste strateginės sąjungos ir diversifikavimas su patikimomis partnerėmis – įskaitant tokius pagrindinius energijos tiekėjus kaip Azerbaidžanas, kuris užima centrinę vietą platesnėje Viduržemio jūros energetikos architektūroje – yra būtini, siekiant sustiprinti tiekimo saugumą ir sistemos lankstumą“, – pabrėžia jis.

Vitiello taip pat atkreipia dėmesį, kad tvirtesni komerciniai ryšiai tarp partnerių valstybių gali prisidėti prie glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio atsparumo sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje.

Kas laukia toliau?

Po ES patvirtinimo dėmesys dabar krypsta į praktinės integracijos procesą.

Rinkos stebėtojai seks, kaip SOCAR integruos „Italiana Petroli“ perdirbimo gamyklas ir mažmeninės prekybos tinklą į platesnį savo Europos portfelį. Bus stebima, ar įsigijimas virs papildomomis investicijomis, infrastruktūros atnaujinimu ir logistikos optimizavimu Italijos rinkoje.

Nors Briuselio sprendimas uždaro konkurencijos priežiūros etapą, pramoniniai ir strateginiai šio perėmimo padariniai išryškės tik per artimiausius mėnesius, oficialiai pasikeitus savininkams ir prasidėjus aktyviam veiklos integracijos etapui.