Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidžia gana aiškų vaizdą – skirtumai tarp Europos šalių išlieka dideli, ypač kalbant apie atlyginimus „į rankas“. Socialinės įmokos kai kuriose valstybėse gali sudaryti net trečdalį viso darbo užmokesčio.
Pirmoje vietoje išlieka Liuksemburgas, kur vidutinis valandinis atlygis po mokesčių siekia apie 49,7 euro. Tai aukščiausias rodiklis visoje Europoje, o šalis jau ne vienerius metus laikosi lyderių pozicijose.
Netoli jo rikiuojasi ir Šiaurės šalys. Islandijoje vidutinis atlyginimas siekia apie 47 eurus per valandą, Norvegijoje – 45,8 euro, o Danijoje – 44,7 euro.
Kur atlyginimai auga sparčiausiai?
Nors skirtumai vis dar dideli, kai kurios šalys demonstruoja itin spartų augimą. Per laikotarpį nuo 2021 iki 2025 metų didžiausias šuolis užfiksuotas Bulgarijoje – atlyginimai po mokesčių augo net 69,4 proc.
Lenkijoje augimas taip pat įspūdingas – apie 66 proc., o Rumunijoje – daugiau nei 61 proc. Pastebima, kad ir Lietuvoje, Kroatijoje bei Vengrijoje atlyginimai augo daugiau nei 50 proc.
Taip pat skaitykite:
Visai kitokia situacija Šiaurės ir Vakarų Europoje. Norvegijoje atlyginimai kilo tik apie 5,5 proc., Švedijoje – 6,1 proc., o Italijoje – apie 10,6 proc.
Vokietija, Prancūzija ir Ispanija taip pat nepasiekė Europos Sąjungos vidurkio, kuris siekia apie 20 proc.
Kur mokesčiai labiausiai spaudžia?
Darbdaviams darbuotojų išlaikymas kainuoja gerokai daugiau nei vien atlyginimas. Vidutiniškai vienas darbuotojas įmonei kainuoja apie 35 eurus per valandą, o euro zonoje – apie 38 eurus.
Maždaug ketvirtadalį šios sumos sudaro papildomos išlaidos, tokios kaip socialinės įmokos. Tačiau tarp šalių skirtumai labai ryškūs.
Didžiausi papildomi kaštai tenka darbdaviams Prancūzijoje (apie 32,3 proc.), Švedijoje (31,7 proc.) ir Slovakijoje (28,6 proc.). Tuo metu Lietuvoje ši dalis yra viena mažiausių – apie 5,5 proc., panašiai kaip Rumunijoje ar Maltoje.
Taip pat skaitykite:
Lietuvos situacija – tarp augančių, bet dar atsiliekančių
Lietuva šiame kontekste atrodo įdomiai – viena vertus, atlyginimai auga gana sparčiai, tačiau jų lygis vis dar gerokai atsilieka nuo turtingesnių Europos valstybių. Vidutinis atlygis po mokesčių Lietuvoje siekia apie 16,9 euro už valandą, tai yra mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia apie 26,2 euro.
Vis dėlto Lietuva išsiskiria palyginti nedidele mokesčių našta darbo vietai. Socialinių įmokų dalis čia yra gerokai mažesnė nei daugelyje Vakarų Europos šalių, todėl darbdaviams darbuotojų išlaikymas kainuoja santykinai mažiau.
Kita vertus, būtent dėl mažesnių atlyginimų Lietuva vis dar išlieka žemesnėje lentelės dalyje. Tai rodo, kad nors progresas yra akivaizdus, iki lyderių dar yra nemažas atstumas.
Kiek kainuoja darbuotojas?
Bendras darbo kaštas taip pat labai skiriasi. Liuksemburge jis siekia apie 57 eurus per valandą – tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje.
Danijoje šis skaičius yra maždaug 5 eurais mažesnis, o Nyderlanduose – beveik 10 eurų mažesnis nei Liuksemburge.
Visai kitoks vaizdas Bulgarijoje, kur darbo kaštai siekia apie 12 eurų per valandą, ir Vengrijoje – kiek daugiau nei 15 eurų.
Bendros tendencijos Europoje
Bendrai vertinant, darbo kaštai Europos Sąjungoje per metus augo apie 4,1 proc., o euro zonoje – apie 3,8 proc.
Vienintelė šalis, kurioje šie kaštai sumažėjo, buvo Malta – apie 0,5 proc. Tuo metu didžiausi augimai fiksuoti Bulgarijoje (13,1 proc.), Kroatijoje (11,6 proc.) ir Slovėnijoje (9,3 proc.).
Šie skaičiai rodo, kad nors atlyginimų skirtumai tarp regionų išlieka ryškūs, dalis mažesnių ekonomikų pamažu vejasi stipresnes Europos valstybes ir Lietuva yra tarp jų.
