Muzikos transliavimo programėlės pamažu stumia vartotojus į dirbtinio intelekto (DI) erą, tačiau iki šiol šios pastangos ne visada buvo sėkmingos. Vis dėlto DI rekomendavimo įrankiai, kuriuos kuria „Apple“, „Amazon“ ir grynosios transliavimo paslaugos bendrovė „Spotify“, sparčiai tobulėja.

Ekspertai teigia, kad būtent šios technologinės investicijos gali tapti esminės „Spotify“ galimybei apsisaugoti nuo konkurentų, kai pats pagrindinis „įėjimas“ – muzika – vis labiau supanašėja visose platformose.

Neseniai „Spotify“ pristatė integraciją su „ChatGPT“, leidžiančią vartotojams susieti savo paskyras su „OpenAI“ pokalbių robotu. „OpenAI“ tai svarbu kaip platesnės strategijos dalis, siekiant, kad „ChatGPT“ taptų platforma, kurioje veiktų trečiųjų šalių programėlės.

Tuo metu „Spotify“ tai – statymas, kad asmeninės muzikos ir tinklalaidžių rekomendacijos bus tikslesnės, jei vartotojas galės paprastai „pasikalbėti“ su DI ir aiškiai pasakyti, ko nori.

Vartotojai gali prašyti dainų, atlikėjų, albumų, grojaraščių ar tinklalaidžių epizodų pagal nuotaiką, žanrą ar temą. Rezultatai pateikiami „ChatGPT“ aplinkoje, o paspaudus atidaromi „Spotify“ programėlėje ir paleidžiami. Svarbiausia – žmogus gali patikslinti pageidavimus gerokai detaliau nei vien tradiciniais „patinka / nepatinka“ signalais.

„Tai galimybė atrasti naujų kūrinių, sugrįžti prie senų mėgstamų arba pratęsti „ChatGPT“ pokalbį garso takeliu, kuris tinka tai akimirkai“, – taip šią funkciją apibūdino „Spotify“ atstovas.

Bendrovė pabrėžia, kad integracija yra pasirenkama: ją galima įjungti savo noru ir bet kada atjungti. Taip pat nurodoma, jog „Spotify“ nesidalins muzikos ar tinklalaidžių turiniu su „OpenAI“ mokymo tikslais – tai ypač aktualu dėl autorių teisių ir turinio apsaugos klausimų, dažnai lydinčių DI plėtrą.

Be „ChatGPT“ integracijos, „Spotify“ neseniai pristatė ir funkciją „Prompted Playlist“, kuri leidžia sukurti grojaraštį pagal jausmą, prisiminimą ar konkrečią situaciją, aprašytą tekstu. Tuo pat metu panašias DI kryptis išbando ir konkurentai, susiję su didžiosiomis technologijų įmonėmis.

„Apple“ nuosekliai diegia DI elementus į „Apple Music“. Artimiausia „Spotify“ sprendimams – bandomoji funkcija „Playlist Playground“, kuri taip pat remiasi pokalbio principu ir leidžia koreguoti rekomendacijas per dialogą. „Apple“ pristatė ir „AutoMix“ – įrankį, kuris analizuoja dainas ir automatiškai sujungia kūrinius pagal tempą bei ritmą, mažina tylos pauzes, pritaiko perėjimus. Be to, diegiami ir mašininio mokymosi sprendimai, tokie kaip dainų tekstų vertimas bei tarimo pagalba.

„Amazon“ paslauga „Amazon Music“ nuo 2024 m. vidurio siūlo tekstu paremtą grojaraščių kūrimo funkciją „Maestro“. Ji leidžia generuoti grojaraščius pagal aprašymus, tačiau, kaip skelbiama, kol kas tebėra bandomojoje stadijoje.

„Spotify“ vadovai ne kartą pabrėžė, kad DI yra strategijos dalis, skirta didinti vartotojų „prisirišimą“ prie platformos. Per vieną iš naujausių rezultatų pristatymų bendrovės vadovybė investuotojams teigė, jog DI valdomo atradimo tobulinimas yra esminis siekiant išlaikyti vartotojų įsitraukimą.

„Mūsų investicijos į personalizavimą ir dirbtinį intelektą atsiperka. Tai reiškia, kad žmonės daugiau dienų per mėnesį praleidžia su mumis ir vis daugiau skirtingų gyvenimo momentų“, – sakė „Spotify“ vienas iš bendra-vadovų Alexas Norströmas.

Jo teigimu, interaktyvi „iDJ“ funkcija, pristatyta 2023 m., jau turi apie 90 mln. ja besinaudojančių prenumeratorių, o programėlėje sukaupta daugiau nei 4 mlrd. valandų klausymo laiko. Taip pat pažymėta, kad „Prompted Playlist“ ypač greitai prigijo tarp aktyviausių vartotojų.

„Jei „iDJ“ yra „Spotify“ pokalbio sąsaja, kurioje gali bendrauti laisvai, tai „Prompted Playlist“ yra „Spotify“ giluminio tyrimo režimas. Ji leidžia aprašyti ir nustatyti taisykles savo asmeniniams grojaraščiams – tiesiogine prasme rašyti savo algoritmą. Nėra nieko panašaus“, – teigė A. Norströmas.

Muzikos katalogai supanašėja, o DI per dieną sugeneruoja milijonus dainų

Analitikai, stebintys „Spotify“, sako, kad optimizmas dėl DI turėtų kuo greičiau virsti apčiuopiama realybe. Nors kartais pasitaiko atvejų, kai atlikėjai protestuodami išima savo muziką iš konkrečių platformų, didieji konkurentai – „Apple Music“, „Amazon Music“ ir „YouTube Music“ – siūlo labai panašius katalogus ir vis pažangesnius rekomendavimo mechanizmus.

„„Amazon“, „Apple“ ir „YouTube“ katalogai yra panašūs – beveik identiškos dainos – „Spotify“, kaip „Bing“ ir „Edge“ yra beveik identiški „Google“, – sakė Michaelis Pachteris, „Wedbush Securities“ vyresnysis patarėjas skaitmeninės žiniasklaidos, sporto ir pramogų srityse.

Jo nuomone, „Spotify“ verta žiūrėti į paieškos rinkos pavyzdį: kaip „Google“ sukūrė sunkiai peržengiamą barjerą ne vien turiniu, o patogumo ir funkcijų ekosistema. Pasak analitiko, „Spotify“ gali siekti panašaus efekto, kai vartotojui „perjungti“ paslaugą tampa psichologiškai ir praktiškai nepatogu.

Perėjimo kaštai gali būti nematomi, bet reikšmingi: vartotojai per metus susikuria bibliotekas, kruopščiai sudėlioja grojaraščius, „išmoko“ algoritmus. Kiekviena papildoma integracija – automobilyje, su balso asistentu ar dabar su pokalbių robotu – dar labiau įtvirtina ekosistemą. „Spotify“ nurodo, kad paslauga jau suderinama su daugiau nei 2 tūkst. skirtingų įrenginių tipų.

„Tikiuosi, kad ši „ChatGPT“ integracija bus plačiai naudojama „Spotify“ vartotojų ir bus itin sėkminga. Kiti gali bandyti daryti tą patį, tačiau perėjimo kaštai auga kiekvieną kartą, kai įdedi pastangų kurti grojaraščius „Spotify“ – ir būtent tuo jie remiasi“, – sakė M. Pachteris.

Tiesa, „Apple Music“ ir kitos trečiųjų šalių programėlės siūlo įrankius, leidžiančius eksportuoti grojaraščius, jei vartotojas nusprendžia keisti muzikos paslaugą.

Kiti Volstrito dalyviai yra atsargesni nei M. Pachteris, tačiau po paskutinio ketvirčio rezultatų dalis jų „Spotify“ DI istoriją vertina pozityviau ir mažiau nerimauja dėl DI muzikos kūrimo įrankių, galinčių sujaukti rinką.

Viename investuotojams skirtame vertinime „Bank of America“ analitikų komanda rašė, kad „Spotify“ į šiuos nuogąstavimus atsakė tiesiai: bendrovės teigimu, DI ne griauna, o stiprina strateginę poziciją. Analitikai pabrėžė, kad personalizavimas, produkto inovacijos ir masto pranašumai gali padėti „Spotify“ pasitelkti DI platformai sustiprinti, nors įsisavinimo tempas ir pramonės susitarimai išliks svarbiais kintamaisiais.

„Spotify“ bendra-vadovas Gustavas Söderströmas per rezultatų pristatymą teigė, kad muzikos programėlė, su kuria vartotojas gali kalbėtis ir kuri iš tiesų supranta kiekvieną klausytoją, pakeistų patį klausymo pobūdį – iš pasyvaus į interaktyvų.

Vis dėlto „MIDiA Research“ vadovas ir analitikas Markas Mulliganas sako, kad DI tikrai taps neatsiejama muzikos transliavimo elgsenos dalimi, tačiau abejoja, ar „interaktyvumo“ ir „pasyvumo“ skirtis vystysis taip, kaip ją apibrėžia „Spotify“.

„Muzikos transliavimas išsišakojo į pasyvų ir aktyvų vartojimą. Tačiau tai nereiškia, kad auditorija pasidalijo į dvi dalis – taip yra su visais. Net patys aktyviausi klausytojai daugiau nei pusę laiko klausosi pasyviai“, – sakė M. Mulliganas.

Pasak jo, bendra kryptis vis tiek veda į pasyvesnį klausymą: kuratoriniai grojaraščiai, atlikėjų radijo stotys ir DI didžėjai tą tik stiprina. Agentiniai sprendimai, jo manymu, gali tapti kompromisu – „viduriu“ tarp aktyvaus ir pasyvaus klausymo: vartotojas įdeda nedidelę „pasvirimo į priekį“ pastangą, kad gautų daug „atsilošus“ klausymo laiko.

Nors išsamus užklausos rašymas „ChatGPT“ gali atrodyti aktyvus veiksmas, M. Mulliganas pabrėžia, kad kuo daugiau algoritmas sužino apie klausytojo elgseną ir skonį, tuo tikslesnės rekomendacijos, o vartotojui reikia vis mažiau įsitraukti. Tai, jo teigimu, paradoksaliai dar labiau stumia vartojimą į pasyvumo pusę.

Tokioje DI sąsaja pirmiausia paremtoje transliavimo logikoje turinys išlieka svarbus, tačiau galutinį „atlygio“ jausmą gali labiau lemti tai, kaip tiksliai sistema prisitaiko. Pavyzdžiui, galimybė aiškiai atmesti tam tikrus atlikėjus ar smulkiai susiaurinti požanrius DI pagalba gali sukurti asmeniškesnį atradimo įspūdį nei tradiciniai algoritminiai grojaraščiai.

„Su GPT galėčiau pasakyti, pavyzdžiui, „jokių „Def Leppard““, ir mano sąrašai būtų nuo jų išvalyti“, – aiškino M. Pachteris, kalbėdamas apie atvejus, kai klausytojas mėgsta dalį vienos epochos ar stiliaus grupių, bet kitos dalies – ne.

Prognozės apie DI įtaką muzikai, kaip ir daugelyje industrijų, tebėra pagrįstos spėjimais. Tačiau akivaizdu, kad DI jau keičia patį muzikos katalogo supratimą. Vienoje ataskaitoje nurodyta, kad tekstu valdomos muzikos kūrimo platformos, tokios kaip „Suno“, esą sugeneruoja apie 7 mln. dainų per dieną – tai prilygsta maždaug visam „Spotify“ iki DI sukauptam katalogui kas dvi savaites.

G. Söderströmas užsiminė, kad ateities vertė gali slypėti ne vien „giliuose“ senesniuose įrašuose, o naujame duomenų sluoksnyje, kuris dabar tik kuriamas.

„Mes kuriame duomenų rinkinį, kurio niekada nebuvo. Turėjome dainos su daina duomenų rinkinį, bet niekas neturėjo kalbos su daina duomenų rinkinio. Galima manyti, kad tai „kanoninis“ rinkinys, tarsi egzistuotų faktinis atsakymas, kas yra, pavyzdžiui, sporto salės muzika. Tokio faktinio atsakymo nėra“, – sakė jis, pabrėždamas, kad skirtingose šalyse ir kultūrose žmonės „treniruotės muziką“ supranta labai skirtingai.

„Negalite leisti dideliam kalbos modeliui paversti to faktu, kaip galima paversti faktu „Vikipediją“. Reikia turėti šimtus milijonų klausytojų viso pasaulio rinkose, kurie nuolat pasako, ką tai reiškia konkrečiam žmogui“, – pridūrė G. Söderströmas.