Aplinkos ministerija dar iki 2025 metų pabaigos turėjo parengti aiškias taisykles, kurios nustatytų prievolę įrengti šviesolaidinį internetą naujuose ir atnaujinamuose pastatuose. Vis dėlto iki šiol toks dokumentas nėra patvirtintas, todėl rinkoje jaučiamas neapibrėžtumas.
Dėl šios priežasties statybų ir renovacijos projektai neretai vykdomi be aiškių gairių. Tai reiškia, kad ne visada užtikrinamas tinkamas Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas, o kartu prarandama galimybė kurti modernesnius, skaitmeniniams poreikiams pritaikytus pastatus.
Ryšių reguliavimo tarnyba pabrėžia, kad tokie reikalavimai turėtų būti aiškiai įtvirtinti. Jos vertinimu, šviesolaidžio infrastruktūra turėtų būti privaloma visuose naujai statomuose ir renovuojamuose pastatuose, nepriklausomai nuo jų paskirties.
Reikalavimai galioja jau dabar
Nors nacionaliniai teisės aktai dar nėra iki galo suderinti, Europos Sąjungos nuostatos jau taikomos tiesiogiai. Tai reiškia, kad šviesolaidžio įrengimas tampa privalomas visiems projektams, kurių statybos ar renovacijos leidimai pateikti po 2026 metų vasario 12 dienos.
Tai apima ir daugiabučius namus, todėl tiek statytojai, tiek gyventojai turi į tai atsižvelgti jau dabar. Ignoruoti šių reikalavimų gali būti brangu – tiek finansiškai, tiek techniniu požiūriu.
Taip pat skaitykite:
Kodėl verta tai daryti iš karto?
Ekspertai pabrėžia, kad šviesolaidžio infrastruktūrą lengviausia įrengti statybų ar renovacijos metu. Vėliau tai gali reikšti papildomus darbus, konstrukcijų ardymą ir didesnes išlaidas.
Be to, iš anksto įrengta infrastruktūra suteikia gyventojams daugiau lankstumo. Jie gali lengvai pasirinkti ar keisti interneto tiekėją be papildomų investicijų ar nepatogumų.
Taip pat svarstoma galimybė šias išlaidas įtraukti į renovacijos programas. Skaičiuojama, kad tokia investicija galėtų sudaryti iki 1 proc. visos pastato atnaujinimo kainos.
Europa spaudžia spartinti pokyčius
2025 metų lapkritį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo vadinamasis Gigabitinės infrastruktūros aktas. Jis numato, kad visi nauji ar renovuojami pastatai turi būti pritaikyti itin spartaus interneto ryšiui.
Šis dokumentas taip pat skatina efektyviau naudoti esamą infrastruktūrą ir sudaryti galimybes diegti ryšio tinklus kartu su kitais inžineriniais darbais. Taip siekiama sumažinti biurokratiją ir pagreitinti leidimų išdavimą.
Taip pat skaitykite:
Lietuva dar turi kur pasitempti
Nors situacija Lietuvoje gerėja, skirtumai vis dar išlieka. Naujausi duomenys rodo, kad šviesolaidinis internetas prieinamas daugiau nei pusei gyventojų, tačiau kaimiškose vietovėse šis rodiklis gerokai mažesnis.
Bendrame Europos Sąjungos kontekste Lietuva kol kas užima vidutines pozicijas. Tai rodo, kad infrastruktūros plėtra dar nėra pasiekusi viso potencialo.
Iki 2030 metų siekiama, kad visi namų ūkiai turėtų prieigą prie gigabitinio interneto. Tam reikės ne tik investicijų, bet ir aiškių, nuosekliai taikomų taisyklių.
