Kredito draudikas „Allianz Trade“ jau trečią kartą pristato savo Lėšų šalies rizikos atlasą, kuriame vertinamos 83 šalių ekonominės perspektyvos, rizikos ir galimybės.

Šios šalys kartu sukuria apie 94 % pasaulinio BVP. Analizė grindžiama nuosavu rizikos vertinimo modeliu, kuris kas ketvirtį atnaujinamas pagal naujausius ekonomikos rodiklius ir „Allianz Trade“ įmonių duomenis.

„Mūsų reitingai apima ekonominės, politinės ir verslo aplinkos bei tvarumo veiksnių analizę ir įžvalgas, kurios makroekonominiu lygmeniu lemia įmonių nemokumo rizikos tendencijas“, – teigia „Allianz Trade“ vyresnysis ekonomistas besivystančioms rinkoms Luca Moneta.

„Kiekvienas reitingas apima 17 trumpalaikių ir 18 vidutinio laikotarpio rodiklių ir tampa pragmatišku kompasu sprendimų priėmėjams pasaulyje, kupiname krizių.

Jis padeda valdyti nepastovumą, apsaugoti pinigų srautus ir paversti rizikos suvokimą konkurenciniu pranašumu.“ „Allianz Trade“ analizėje atsižvelgiama į daugybę trumpalaikių ir vidutinės trukmės rizikos veiksnių, jiems suteikiant skirtingą svorį.

Neramūs laikai Šveicarijoje

2025-ieji Šveicarijos ekonomikai buvo neramūs. Po to, kai 2024 m. ji atsigavo ir augo 1,4 % – tam įtakos turėjo sustiprėjusi paklausa, žemesnė infliacija, švelnesnė pinigų politika, tvirtas vartojimas esant stabilioms darbo rinkos sąlygoms ir dinamiškam pramonės sektoriui – 2025 m. neigiamos rizikos persvėrė augimo potencialą.

Didelę įtampą kėlė didelis neapibrėžtumas dėl sunkiai prognozuojamos JAV prekybos politikos. Vis dėlto metų pabaigoje ekonomikos perspektyvos ėmė stabilizuotis. Tai lėmė sumenkusi tarifų įtampa, kai Šveicarijai 2025 m. lapkričio viduryje pavyko susiderėti dėl 2025 m. rugpjūtį įvestų muitų sumažinimo nuo 39 % iki 15 %.

BVP augimas – 1,23 %

2025 m. BVP augimas, skatintas eksporto užsakymų, siekė kiek daugiau nei 1 %, tačiau šį rezultatą prislopino silpnesnės investicijos ir prastesnės vartotojų nuotaikos. „Manome, kad dėl išlikusių muitų Šveicarijos eksportas į JAV ir toliau bus gana vangus“, – sako „Allianz Trade“ Šveicarijoje generalinis direktorius Janas Möllmannas. Investicijos į įrangą išlieka sustojusios ir, atsižvelgiant į esamą neapibrėžtumą, tikėtina, kad jos išliks žemame lygyje. Privatus vartojimas ir toliau yra patikima ekonomikos atrama.

Tačiau fiskaliniai suvaržymai federaliniu ir kantonų lygmenimis, taip pat nuo 2027 m. įsigaliosianti konsolidavimo programa riboja valdžios vartojimą, kuris, tikėtina, augs tik nuosaikiai. „Prognozuojame, kad 2026 m. Šveicarijos ekonomika augs 1,4 %, o 2027 m. – 1,6 %. Nepaisant to, įmonių bankrotų skaičius šalyje ir toliau šiek tiek didėja ir išlieka istoriškai aukštame lygyje. 2024 m., palyginti su 2023 m., bankrotų skaičius išaugo 18 %, o 2025 m. dar padidėjo. Tikimės, kad 2026 m. bankrotų sumažės 6 %, o 2027 m. – dar 11 %“, – aiškina J. Möllmannas.

Laukiama tolesnio infliacijos lėtėjimo

Nepaisant toliau didėjančių paslaugų sąnaudų daromo spaudimo kainoms, infliacija Šveicarijoje toliau lėtėja. 2024 m. ji siekė 1,1 % ir buvo slopinama stipraus Šveicarijos franko bei mažesnių energijos kainų. Šiuo metu infliacijos lygis yra arti nulio (2025 m. – 0,2 %). Tam įtakos turi stiprus frankas, pigesnis importas, žemos energijos kainos ir mažesnis, nei tikėtasi, būsto nuomos kainų augimas.

„Prognozuojame, kad 2026 m. infliacija sieks 0,4 %, o 2027 m., energijos kainų poveikiui silpnėjant, nuosaikiai pakils iki 0,7 %. Apskritai infliacija Šveicarijoje turėtų išlikti žemesnė už centrinio banko tikslinį lygį. Stiprėjantis frankas ir mažėjančios energijos kainos prognoziniu laikotarpiu veiks kaip disinfliaciniai veiksniai, o nuomos kainų dinamika dėl mažesnės bazinės palūkanų normos turėtų išlikti santūri. Manome, kad Šveicarijos nacionalinis bankas visą šį laikotarpį bazinę palūkanų normą išlaikys 0 % lygyje“, – prognozuoja J. Möllmannas.

Priešingai nei tikėtasi, pasaulinė šalių rizika 2025 m. sumažėjo. Bendras rizikos mažėjimo trendas rodo, kad fiskaliniai, pinigų politikos ir prekybos valdymo mechanizmai esant dideliam neapibrėžtumui dažniausiai suveikia ir sušvelnina smūgius. Prie 36 ekonomikų, kurių reitingai pagerėjo, priskiriamos Argentina, Ekvadoras, Vengrija, Italija, Ispanija, Turkija ir Vietnamas.

„2025 m. reitingų kilimą daugiausia lėmė pagerėję makroekonominiai pagrindai, kuriuos palaikė fiskalinė ir pinigų politika“, – teigia „Allianz Trade“ makroekonominių tyrimų vadovė Ana Boata. „Keliose besivystančiose rinkose geresnės finansavimo sąlygos, stiprėjusios vietos valiutos ir aukštesnės žaliavų kainos leido sušvelninti pervedimų ir konvertavimo apribojimus – svarbią politinės rizikos dalį. Tarp aukštų pajamų šalių didesnis politinis stabilumas, mažėjanti infliacija ir geresnė prekybos balanso padėtis sustiprino atsparumą visoje Europoje (ypač Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje) ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione (tarp jų – Pietų Korėjoje ir Vietname).“

Platus pagerėjimas slepia išliekantį vidutinės trukmės spaudimą verslui

Reitingų sumažinimų skaičius – 14 – atrodo santykinai nedidelis, tačiau, palyginti su 2024 m., jis beveik patrigubėjo (nuo 5 iki 14). Be to, tarp jų yra ir kelios svarbios ekonomikos, tokios kaip Prancūzija, Belgija ir JAV, kas rodo, kad vidutinės trukmės iššūkiai įmonėms išlieka reikšmingi.

„Atsparumas didėja, tačiau svarbiose ekonomikose rizika vis dar stipriai koncentruota“, – sako „Allianz Trade“ generalinė direktorė Aylin Somersan Coqui. „Praėjusiais metais septyniose rinkose fiksavome pablogėjusias vidutinės trukmės makroekonomines sąlygas, o 18 rinkų stebėjome pagerėjimą. Tačiau tarp pablogėjusių yra Belgija, Brazilija, Prancūzija ir JAV, kurios kartu sukuria apie trečdalį pasaulio BVP – dešimt kartų daugiau nei šalys, kuriose padėtis pagerėjo.“

Šiuo metu pasaulio ekonomika išgyvena vieną audringiausių laikotarpių per dešimtmečius, kai sutampa įvairūs šokai ir struktūriniai pokyčiai: dirbtinio intelekto plėtra, demografinės tendencijos, klimato kaita, prekybos permainos ir griežtėjantis reguliavimas. Neapibrėžtumas išlieka didelis, todėl įmonėms būtina taikyti selektyvų, konkrečioms šalims pritaikytą požiūrį – taip jos gali plėsti veiklą ir kartu apsaugoti savo turtą.

Tai pabrėžia išsamaus, į ateitį orientuoto rizikos valdymo poreikį, kuris neapsiribotų vien reitingų antraštėmis. Nuolatinis pervedimų ir konvertavimo sąlygų, fiskalinės padėties ir prekybos rizikų stebėjimas bus lemiamas, siekiant laiku atpažinti lūžio taškus.