Didėjant įtampai tarp NATO ir Rusijos bei Europoje atsinaujinus diskusijoms dėl branduolinio atgrasymo, Estija paskelbė esanti pasirengusi svarstyti sąjungininkų branduolinės ginkluotės dislokavimą savo teritorijoje. Tokia pozicija Taline vertinama kaip dar vienas žingsnis stiprinant kolektyvinę gynybą ir atgrasymo politiką.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad šalis neturi doktrinos, kuri draustų sąjungininkų branduolinės ginkluotės dislokavimą šalies teritorijoje. Pasak jo, Talinas nepritars jokiems apribojimams, jei NATO manytų, kad toks žingsnis yra būtinas įgyvendinant bendrus gynybos planus.

„Mes nesame prieš branduolinės ginkluotės dislokavimą mūsų teritorijoje. Neturime tokios doktrinos, kuri tai draustų, jeigu NATO, vadovaudamasi mūsų gynybos planais, nuspręstų, pavyzdžiui, dislokuoti branduolinį ginklą ir Estijoje“, – pabrėžė M. Tsahkna.

Ministro teigimu, Europa neturėtų atsisakyti kolektyvinio branduolinio atgrasymo koncepcijos NATO rėmuose, nes ji išlieka vienu pagrindinių žemyno saugumo ramščių. Estija, būdama NATO rytinio flango valstybė ir tiesiogiai jaučianti Rusijos keliamas grėsmes, remia griežtesnę ir aiškesnę atgrasymo politiką.

Branduolinio saugumo tema vis dažniau aptariama ir kitose Europos šalyse. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai surengė konfidencialias derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl bendros „branduolinio skėčio“ koncepcijos Europai. Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis Prancūzija pateiks konkretesnius pasiūlymus dėl savo branduolinio atgrasymo galimybių išplėtimo kitoms Europos valstybėms, tačiau ši perspektyva išlieka neaiški ir kelia daug diskusijų.

Diskusijos dėl branduolinio ginklo netyla ir Lenkijoje. Lenkijos prezidentas Andrzejus Navrockis pareiškė, kad šaliai būtina plėtoti nuosavą branduolinį potencialą, siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą Rusijos keliamų grėsmių fone. Vis dėlto šis pareiškimas Lenkijoje sulaukė griežtos kritikos: tiek politiniame elite, tiek tarp ekspertų pabrėžta, jog tai buvo savavališka ir su partneriais nederinta idėja apie „branduolinį projektą“.

Branduolinio saugumo klausimai aktualūs ir kitoms regiono šalims. Slovakija, reaguodama į augančius saugumo iššūkius, nusprendė modernizuoti dar Šaltojo karo laikais pastatytus bunkerius, skirtus branduoliniams incidentams ir karo grėsmėms. Šie darbai siejami su padidėjusia rizika dėl karo Ukrainoje ir apskritai nestabilios saugumo aplinkos Europoje.

Visoje Europoje atsinaujinusios diskusijos apie branduolinį atgrasymą verčia valstybes iš naujo vertinti savo vaidmenį NATO struktūrose, kolektyvinės gynybos mechanizmus ir ilgalaikę saugumo strategiją. Estijos signalas, kad Talinas neprieštarautų sąjungininkų branduolinės ginkluotės dislokavimui, yra platesnės tendencijos dalis ir dar vienas ženklas, jog Rytų Europos šalys siekia labiau apčiuopiamų NATO saugumo garantijų.