Kinijos bendrovė „Databeyond“ drabužių rūšiavimui pasitelkia dirbtiniu intelektu paremtą įrenginį. Kiekvienas drabužis nuskenuojamas nustatant jo sudėtį, todėl darbas vyksta gerokai sparčiau, o perdirbimas tampa paprastesnis. Skaičiai rodo, kad ši sistema tekstilę sugeba suskirstyti greičiau nei žmonės – tai galėtų reikšmingai prisidėti sprendžiant augančią tekstilės atliekų problemą.

Įrenginys „Fastsort-Textile“, žurnalo „Time“ įtrauktas į geriausių 2025 metų išradimų sąrašą, sukurtas „Databeyond“ – Kinijos perdirbimo srityje veikiančios bendrovės, kuri technologijose taiko dirbtinį intelektą. Pasak kūrėjų, jau dabar matomi apčiuopiami rezultatai.

Pramonės parke Zhangjiagang mieste, rytinėje Kinijos pakrantėje, veikianti mašina gali išrūšiuoti iki 100 kilogramų drabužių per 2–3 minutes. Tai gerokai greičiau nei rankinis rūšiavimas, kurio našumas natūraliai mažesnis. Įrenginiui medžiagos sudėčiai nustatyti prireikia mažiau nei sekundės, o žmogui 100 kilogramų drabužių išrūšiuoti, teigiama, gali prireikti apie 4 valandų.

Toks dirbtinio intelekto pasiektas tempas, kaip pabrėžiama, gali tapti svarbia priemone mažinant tekstilės pramonės daromą žalą aplinkai.

„Databeyond“ generalinė direktorė Mo Zhuoya aiškina, kad įrenginys, priklausomai nuo kliento poreikių, gali atrinkti medžiagas, kuriose yra daug nailono, medvilnės ar elastano. Be to, tekstilę jis gali suskirstyti ir pagal konkretaus pluošto dalį – procentinę sudėtį.

„Dėl to galime maksimaliai panaudoti tekstilės atliekas ir sumažinti kiekį, kuris būtų sudeginamas – tai bus didžiulė pagalba perdirbant išteklius“, – pabrėžia Mo Zhuoya.

Nuskenuoti tekstilės gaminiai nukreipiami į atitinkamus konteinerius, iš kurių vėliau gali būti perduodami tiesiai perdirbimui. Tai, kas neatitinka kliento nustatytų kriterijų, priskiriama kategorijai „kita“ – tokia tekstilė dažniausiai keliauja į deginimą arba sąvartyną, tačiau tai laikoma kraštutine išeitimi.

Bendrovės atstovai teigia, kad tradicinio rūšiavimo metu net iki 50 proc. apdorojamų tekstilės gaminių būdavo pripažįstami netinkamais perdirbti. Taikant skenavimą su dirbtiniu intelektu, šis rodiklis, jų teigimu, sumažėjo iki 30 proc.

Didžiausiu iššūkiu tekstilės atliekų kontekste laikomi sintetiniai audiniai, gaminami iš iškastinio kuro. Jie yra pigūs, itin populiarūs ir masiškai naudojami drabužių gamyboje, o pasaulinėje tekstilės produkcijoje sudaro apie 70 proc., nurodoma Amsterdame įsikūrusios organizacijos „Circle Economy“ ataskaitoje.

Tekstilės atliekos laikomos vienu reikšmingų taršos šaltinių pasaulyje. Kinijoje, kuri yra vadinamosios greitosios mados gamybos milžinė, tokių atliekų susidaro ypač daug. Šalis taip pat pirmauja pasauliniame tekstilės eksporte, kaip nurodoma Pasaulio prekybos organizacijos ataskaitoje.

Mo Zhuoya mano, kad nauja technologija galėtų padėti Kinijai sukurti savo drabužių rūšiavimo ir perdirbimo sistemą, taip mažinant aplinkos taršą, o daugiau žaliavų išlaikant apytakoje, užuot jas sudeginus ar palikus patekti į aplinką.

Nors drabužių rūšiavimo įrenginys dar yra ankstyvoje vystymo stadijoje, „Databeyond“ planuoja savo sprendimą diegti visoje Kinijoje.