Tinklo tarifai sudaro reikšmingą elektros sąskaitų dalį „Energetikos bendrijos“ susitariančiosiose šalyse: Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Gruzijoje, Kosove, Moldovoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje ir Ukrainoje. 2024 m. aštuoniose iš devynių šių šalių perdavimo ir skirstymo tarifai namų ūkių elektros sąskaitose sudarė nuo 50 proc. iki 76 proc.

Vis dėlto energetikos transformacija reiškia, kad elektros tarifai ir jų struktūra nebėra nekintama sąskaitų eilutė. Jie vis labiau lemia, kaip skaidriai paskirstomos sąnaudos, ar vartotojai traktuojami nediskriminaciniu principu, kiek tiksliai tarifai atspindi realias sistemos išlaidas ir ar sukuria tinkamas paskatas efektyviai naudoti tinklą.

Vienoje pusėje augant investicijų poreikiui, kitoje – būtinybei išlaikyti kainas įperkamas vartotojams, galimų sprendimų spektras nėra platus. Dalis atsakymo slypi tarifų metodikose ir jose įtvirtintose paskatose: ne tik susigrąžinti tinklo sąnaudas, bet ir užtikrinti investicijas, formuoti vartotojų elgseną bei skatinti operatorių efektyvumą.

Viešose diskusijose apie energetikos transformaciją dažniausiai akcentuojamos saulės elektrinės, vėjo parkai ar baterijų kaupimas. Tačiau gerokai per mažai dėmesio skiriama perdavimo ir skirstymo tinklų tarifų metodikai. Tinklai yra energetikos sistemos stuburas – jie sujungia atsinaujinančią generaciją su galutiniais vartotojais ir vis dažniau leidžia decentralizuotiems, „apatinės grandies“ švariems šaltiniams prisidėti prie bendro dekarbonizacijos tikslo.

Energetikos sistemoms vis labiau decentralizuojantis, tinklų vaidmuo keičiasi: jie turi prisitaikyti prie naujų vartotojų tipų ir didesnio aktyvių vartotojų vaidmens. Taisyklės, pagal kurias padengiamos ir pasidalijamos elektros tinklų eksploatavimo bei plėtros sąnaudos, tiesiogiai paveiks transformacijos finansavimą.

Jei tarifų dizainas ir jų lygis bus parinkti teisingai, tinklas taps švarios transformacijos katalizatoriumi. Jei bus suklysta, tinklas gali virsti kliūtimi.

Dėl šios priežasties „Energetikos bendrijos“ Reguliuotojų valdybos („ECRB“) 2025 m. gerosios praktikos ataskaita apie perdavimo ir skirstymo tarifų metodikas gali tapti priemone, padedančia spartinti perėjimą prie švarios energetikos.

Ataskaita parengta remiantis nacionalinių reguliavimo institucijų indėliu visose susitariančiosiose šalyse, o darbą koordinavo Ukrainos reguliuotojo „NEURC“ atstovas p. Mitrošičevas. Joje vertinama, kur regionas yra šiandien: esamos sistemos lyginamos su „Energetikos bendrijos“ taisyklėmis, „ECRB“ rekomendacijomis ir naujausia Europos Sąjungos gerąja praktika bei politikos tikslais.

Beveik visos susitariančiosios šalys nuo 2022 m. padarė pažangą tarifų reguliavimo srityje. Moldova patvirtino naujas perdavimo ir skirstymo tarifų metodikas, kurios numato skatinimo mechanizmą tinklų operatoriams efektyviai naudoti jiems skirtus finansinius išteklius. Šiaurės Makedonija į skirstymo mokestį įtraukė fiksuotą, vienkartinį elementą, kad pastovios tinklo sąnaudos būtų padengiamos nepriklausomai nuo suvartojimo lygio.

Juodkalnija skirstymo į tinklą patiekimo (injekcijos) mokesčiui pridėjo galios (kapacitetu grįstą) dedamąją, taip labiau susiedama mokestį su pajėgumu ir tiksliau atspindėdama vartotojų poveikį tinklui. Ukraina pertvarkė prijungimo mokesčius ir atskiria atsinaujinančios energetikos rėmimo sąnaudas nuo perdavimo tarifų.

Kosovo energetikos reguliuotojas „ERO“ priėmė taisyklę, pagal kurią įvedamos naujos tinklo naudotojų kategorijos, injekcijos tarifai ir pajėgumu grįsti mokesčiai – taip tarifų struktūra geriau atspindi naudotojų poveikį tinklui ir atitinka ankstesnes „ECRB“ rekomendacijas.

Kokybės reguliavimas, suteikiantis tinklų operatoriams finansines paskatas palaikyti paslaugų standartus, taip pat plečiasi: šiuo metu jis taikomas penkiose susitariančiosiose šalyse – Albanijoje, Gruzijoje, Kosove*, Juodkalnijoje ir Ukrainoje.

Vis dėlto pažangos pripažinimas neturėtų užgožti darbų masto, kuris dar laukia. Spartūs pokyčiai – nuo išsklaidytos saulės generacijos iki elektromobilių – kelia naujus reikalavimus tinklams, kuriems esamos tarifų sistemos nebuvo pritaikytos. Išskiriamos trys skubios reformų kryptys.

Pirmoji – sąnaudų atspindėjimas tarifuose. Dauguma šalių vis dar remiasi mokesčiais, siejamais su tuo, kiek elektros vartotojas suvartoja. Tačiau vis daugiau žmonių patys gamina elektrą, pavyzdžiui, įsirengę saulės elektrines ant stogų, todėl toks modelis vis prasčiau atspindi, kaip skirtingi vartotojai apkrauna tinklą.

„ECRB“ rekomenduoja judėti link pajėgumu grįstų mokesčių (kiek tinklo resursų vartotojui reikia), o ne vien tik vartojimu paremtų tarifų. Taip pat siūloma palaipsniui atsisakyti neto apskaitos (net-metering) schemų, kurios gali nesąžiningai perkelti tinklo sąnaudas kitiems vartotojams. Tai atitinka ir Europos Sąjungos Elektros direktyvos kryptį, numatančią pokyčius naujiems vartotojams nuo 2027 m. sausio 1 d.

Sąnaudų atspindėjimas aktualus ir gamintojų indėliui į tinklo išlaidas. Injekcijos mokesčiai, kuriuos generatoriai moka už elektros patiekimą į tinklą, regione taikomi retai: perdavimo lygiu – keturiose šalyse, skirstymo lygiu – tik dviejose. Augant išsklaidytai generacijai, reguliuotojai vis dažniau svarsto tokių mokesčių įvedimą, o kai kurie jau žengia pirmuosius žingsnius.

Antroji kryptis – investicijų pakankamumas. Skirstymo tinklams tenka vis didesnis spaudimas priimti naujus prijungimus, tačiau skirstymo sistemos operatoriams, kurie dažnai yra privatūs ir priklausomi nuo nuosavų resursų, trūksta reguliacinių paskatų bei finansinių priemonių plėstis reikiamu tempu. „ECRB“ rekomenduoja išankstinių (anticipatory) investicijų sistemas ir specializuotus paramos mechanizmus.

Trečioji kryptis – reguliavimo ciklas. Daugelyje šalių tarifų metodikos peržiūrimos tik esant būtinybei. „ECRB“ siūlo įtvirtinti reguliarų peržiūros ciklą kas penkerius–šešerius metus: pakankamai ilgą, kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, tačiau pakankamai trumpą, kad reguliavimas spėtų su pokyčiais.

Viena sritis, kurioje regionas demonstruoja daug žadančią praktiką, – tinklo tarifai pagal paros laiką (time-of-use). Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija bei Serbija jau taiko tokius tarifus, skatindamos vartotojus perkelti vartojimą iš piko valandų. Didėjant atsinaujinančios generacijos daliai ir kainų svyravimams, tokie lankstumą skatinantys signalai taps vis svarbesni, todėl „ECRB“ ragina plačiau juos diegti.

Šias rekomendacijas vienija dar fundamentalesnė žinia – valdysena. Tinklo tarifų dizainas yra reguliavimo, o ne politinė funkcija. Europos Sąjungos ir „Energetikos bendrijos“ taisyklės atsakomybę priskiria nacionalinėms reguliavimo institucijoms, tačiau kai kuriose šalyse vis dar reikalingas ministerijų patvirtinimas, o tai silpnina reguliuotojų nepriklausomumą, nuo kurio priklauso investuotojų pasitikėjimas.

„ECRB“ 2025 m. ataskaita neskelbia, kad užduotis paprasta. Tačiau ji parodo, kad regionas supranta, ką būtina padaryti, ir kad darbas jau prasidėjo.