Lietuvos žemės ūkio sektoriuje gyvulių ir paukščių sveikata yra itin svarbi tiek ūkių ekonomikai, tiek visai maisto tiekimo grandinei. Bet kokie ligų protrūkiai gali turėti didelę įtaką ūkių veiklai ir sukelti reikšmingų finansinių nuostolių.

Šalyje šiuo metu laikoma daugiau nei 13 milijonų gyvulių ir paukščių, todėl jų sveikatos stebėjimas tampa vis sudėtingesnis. Tokios ligos kaip paukščių gripas gali plisti greitai, todėl ūkininkams būtina kuo anksčiau pastebėti pirmuosius sveikatos sutrikimų požymius.

Atsižvelgiant į šį poreikį, mokslininkai ieško naujų technologinių sprendimų, kurie padėtų efektyviau stebėti gyvulių būklę. Vieną tokių sistemų kuria „Kauno technologijos universiteto“ doktorantas Arnas Nakrošis.

Dirbtinis intelektas padės stebėti gyvulių sveikatą

„Kauno technologijos universiteto“ Informatikos fakulteto doktorantas Arnas Nakrošis kuria sistemą, kuri gyvulių ir paukščių sveikatą vertins pasitelkdama dirbtinį intelektą.

Pasak tyrėjo, tokia sistema tampa vis reikalingesnė, nes ūkiuose daugėja prevencinių sveikatos patikrinimų poreikio. Ankstyvas ligų nustatymas leidžia išvengti rimtesnių pasekmių ir sumažinti galimus nuostolius.

Tradiciškai gyvulių sveikata vertinama periodiškai – dažniausiai atliekant vizualinę apžiūrą arba pavienius matavimus. Tačiau tokie metodai turi trūkumų, nes sveikatos pokyčiai dažnai pastebimi tik tada, kai jau pasireiškia ligos simptomai ar sumažėja gyvūnų produktyvumas.

A. Nakrošio kuriama sistema siekia šią problemą spręsti. Ji turėtų užtikrinti nuolatinį gyvulių stebėjimą ir padėti pastebėti galimus sveikatos sutrikimus dar ankstyvoje stadijoje.

Duomenys iš kelių skirtingų šaltinių

Tyrimo metu kuriami algoritmai, kurie analizuoja įvairius duomenų šaltinius. Tarp jų – vaizdo informacija, gyvūnų judėjimo duomenys ir įvairūs fiziologiniai signalai.

Tokios informacijos derinimas leidžia tiksliau įvertinti gyvulių būklę ir pastebėti galimus sutrikimus. Be to, automatizuotas stebėjimas sumažina pavienių matavimų netikslumą.

Pasak tyrėjo, toks sprendimas gali padėti pereiti prie prevencinio gyvūnų sveikatos valdymo. Tai svarbu tiek gyvūnų gerovei, tiek ūkių efektyvumui.

Be to, kuriami metodai gali būti pritaikyti ir kitose srityse. Panašūs sprendimai galėtų būti naudojami žmogaus sveikatos stebėsenos sistemose ar išmaniose aplinkose.

Tyrimai vyksta ir fermose

A. Nakrošio tyrimas vyksta keliais etapais. Pirmiausia analizuojami realių stebėjimų duomenys, kurie apima įvairius informacijos šaltinius – vaizdo įrašus, judesio duomenis, gamybinius rodiklius ir fiziologinius signalus.

Svarbi tyrimo dalis vyksta ne laboratorijoje, o realiose fermose. Ten įrengiami įvairūs davikliai, kurie renka duomenis apie gyvulių būklę ir elgesį.

Eksperimentų metu siekiama nustatyti tinkamiausias daviklių pozicijas. Tyrėjai analizuoja, koks turėtų būti jų matymo kampas, atstumas ir išdėstymas, kad būtų gaunami kuo patikimesni duomenys.

Tyrime taip pat aktyviai bendradarbiaujama su veterinarijos gydytojais. Jų konsultacijos padeda geriau suprasti gyvūnų elgesį, ligų pasireiškimo aplinkybes ir svarbiausius diagnostinius rodiklius.

Noras dalintis žiniomis su studentais

Doktorantūros studijas Arnas Nakrošis pasirinko ne vien dėl mokslinio tyrimo. Jam taip pat svarbus darbas su studentais ir galimybė dalintis patirtimi.

Ateityje tyrėjas norėtų dėstyti universitete ir įtraukti studentus į realius mokslinius projektus. Pasak jo, akademinė veikla yra bendras kūrybinis procesas, kuriame svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir kartu ieškoti sprendimų.

Doktorantūra suteikia galimybę dirbti su įvairių sričių specialistais ir dalyvauti praktiniuose projektuose. Tai leidžia pamatyti, kaip mokslinių tyrimų rezultatai pritaikomi realiose situacijose.

Tarptautinė patirtis plečia požiūrį

Vienas svarbiausių doktorantūros privalumų, pasak A. Nakrošio, yra galimybė bendradarbiauti su tyrėjais iš skirtingų šalių.

Jis dalyvavo doktorantų vasaros mokykloje Amsterdame, kur susitiko studentai ir verslo atstovai iš įvairių sričių. Tokia patirtis padeda geriau suprasti, kurie sprendimai yra moksliškai įdomūs, o kurie turi didžiausią praktinę vertę.

Tarptautinis bendradarbiavimas, pasak tyrėjo, skatina platesnį požiūrį į mokslinius tyrimus. Tai padeda kurti sprendimus, kurie gali būti pritaikyti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.