Prezidentui siūlant per nacionalinį plėtros banką ILTE išskolinti dalį gyventojų sąskaitose laikomų lėšų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas idėją laiko gera, bet sako – reikia įvertinti ILTE kylančias rizikas ir įsitikinti, kad mechanizmui išpopuliarėjus plėtros bankas turėtų, kur šias lėšas investuoti. Ministras taip pat skeptiškai vertina galimybes palūkanų normos dydį sieti su infliacijos rodikliais.

„Iš gyventojų pritraukti lėšas yra gerai, bet jei kartais atsitiktų taip, kad iš gyventojų būtų pritraukiama daugiau nei reikia pinigų, tada mes šiek tiek pastatome „vežimą prieš arklį“ – tada ILTE turi ieškoti, o ką daryti su tais pinigais. Šitoje vietoje reikia išsiaiškinti ir sukurti mechanizmą, kad apsaugotume ILTE“, – Eltai sakė K. Vaitiekūnas.

Šalies vadovas Seimui pavasarį ketina teikti Indėlių įveiklinimo įstatymą, leisiantį komerciniams bankams, kuriuose gyventojai turi einamąsias sąskaitas, dalį jose laikomų lėšų skolinti plėtros bankui ILTE, kurias jis įlietų į ekonomiką, finansuodamas skirtingus projektus.

Finansų ministerija šiuo metu vertina tokio siūlymo poveikį ILTE veiklai ir galimas rizikas.

Visgi jos, pasak ministro, kol kas yra labiau hipotetinės, nes priklausys nuo naujojo instrumento populiarumo, o šalies gyventojai nėra itin linkę investuoti ir įveiklinti santaupas.

„Reikia tuos pinigus įveiklinti ir išskolinti – jeigu ILTE tiesiog gauna labai didžiulį pinigų kiekį iš žmonių, už kuriuos turi mokėti palūkanas, ir negali tų pinigų panaudoti investuodama, tai matome, kad reikia pasitikslinti, kad tai nesukurtų tokios hipotetinės grėsmės plėtros bankui“, – teigė finansų ministras.

„Žinoma, neaišku, kiek tas prezidentūros siūlomas instrumentas bus populiarus, kokia bus jo apimtis, bet šiame etape mums reikia įsitikinti, kad, jeigu ten kartais suktųsi labai didelis pinigų kiekis, kad ILTE tiesiog netaptų palūkanų mokėtoja“, – tikino K. Vaitiekūnas.

Pasak jo, sukūrus mechanizmą, galimybė skolinti ILTE taptų dar vienu investavimo instrumentu gyventojams šalia jau egzistuojančios galimybės įsigyti gynybos obligacijų.

„Pati iniciatyva, kad įveiklini žmonių pinigus, yra labai gera, žmonės gautų palūkanų. (…) Aš vertinu teigiamai, iš tokios labiau politinės pusės – kuo daugiau instrumentų, kuo geriau, tik jie turi būti paprasti, lengvai suprantami žmonėms“, – aiškino ministras.

Skeptiškas dėl galimybių palūkanų normos dydį sieti su infliacija

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius yra sakęs, kad palūkanų normą už ILTE skolinamas lėšas valstybė galėtų nustatyti atsižvelgdama į infliacijos rodiklius. 

Ministro teigimu, nors apie konkrečius palūkanų dydžius kalbėti anksti, abejotina, ar ILTE sugebės prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus.

„Tai labai ambicingas tikslas, aš žinau, kad yra toks noras prisirišti prie infliacijos rodiklio, bet su investicijų (rizikomis – ELTA) čia labai ambicingas tikslas, vargu, ar tokį įsipareigojimą ILTE galės priimti“, – teigė jis.

„Aišku, norisi instrumentą turėti patrauklesnį, bet visgi ta investicijų grąža visuomet siejasi su rizika – jeigu žmonės tikrai nori didelės grąžos, tada auga kartelė ir žiniom, ir gebėjimams, ir rizikoms. Tokie instrumentai, kurie yra labai paprasti, kai užtenka paspausti mygtuką, dažniausiai yra mažesnio pajamingumo“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.

Prezidento patarėjas anksčiau sakė, kad siūlymas per ILTE labiau įveiklinti gyventojų lėšas buvo aptartas ir europiniu lygiu, o jį įgyvendinus Lietuvoje jis prisidėtų auginant šalies ekonomiką.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, ekonomikos augimui valstybė galėtų panaudoti daugiau šalies viduje laikomų lėšų.

Anot jo, pernai paskolų ne finansų privačiam sektoriui vertė siekė 33 mlrd. eurų, tuo metu įmonių ir gyventojų indėliai – 40 mlrd. eurų, iš kurių didelę dalį sudarė indėliai iki pareikalavimo, už kuriuos nemokamos palūkanos.

Siekiant didinti ILTE finansavimo galimybes, didinamas plėtros banko kapitalas, tikimasi, kad ateityje jis galėtų pasiekti apie 1 mlrd. eurų.

Per ketverius metus ILTE į Lietuvos ekonomiką ketina investuoti 6 mlrd. eurų, apie pusę šių lėšų sudarytų pritrauktos privataus kapitalo investicijos.

Plėtros bankas ketina finansuoti tas rinkos sritis, kuriose jaučiamas didžiausias kapitalo trūkumas – gynybos pramonę, didinti investicijas į konkurencingus, inovatyvius verslo sektorius, tarp jų – ir žemės ūkį, socialinę ir strateginę infrastruktūrą, ypač savivaldybėse, bei atsinaujinančią energetiką.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.