Kinijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą kelia vis daugiau diskusijų tarptautinėje bendruomenėje. Pekinas viešai deklaruoja paramą taikiam krizės sprendimui ir teikia humanitarinę pagalbą Ukrainai, tačiau kartu palaiko glaudžius ekonominius ir technologinius ryšius su Maskva.
Dėl to Vakarų valstybės vis labiau abejoja tikraisiais Kinijos ketinimais ir jos deklaruojamu neutralumu. Kinija pasiūlė Ukrainai naują humanitarinės energetinės pagalbos paketą, tačiau tuo pat metu Jungtinių Valstijų pareigūnai perspėja, kad Pekinas faktiškai remia Rusijos agresiją, nors turi realias galimybes daryti spaudimą Maskvai ir prisidėti prie karo pabaigos.
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris, dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijos diskusijoje, pabrėžė, jog Kinija galėtų nutraukti technologijų, turinčių dvejopą – civilinį ir karinį – panaudojimą, tiekimą Rusijai, taip pat sustabdyti rusiškos naftos ir dujų importą, tačiau to nedaro. Pasak jo, tai suteikia Maskvai kritiškai svarbių išteklių tęsti karinius veiksmus prieš Ukrainą.
Tuo metu Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi Miunchene susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiga. Kinijos diplomatijos vadovas pažadėjo suteikti Ukrainai humanitarinę energetinę paramą, skirtą šalies energetikos infrastruktūros atstatymui po nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų. Ukraina išreiškė dėkingumą už šį pagalbos paketą.
Ukrainos ir Kinijos šaltinių teigimu, susitikime daugiausia dėmesio skirta taikaus konflikto sureguliavimo perspektyvoms, dvišaliams santykiams ir energetikos sektoriaus palaikymui. Vis dėlto Pekinas kol kas neatskleidžia nei konkretaus pagalbos masto, nei detalių, kokia įranga ar priemonės bus perduotos Ukrainai.
Ambasadorius Whitakeris taip pat akcentavo, kad Kinija teikia „kritiškai svarbią paramą“ Rusijos karo mašinai, įskaitant komponentų dronams ir kitai karinei įrangai tiekimą. Nors Pekinas viešai deklaruoja, kad neduoda Maskvai letalinės, tiesiogiai žudyti skirtos, ginkluotės, dvejopo naudojimo technologijos ir komponentai faktiškai sustiprina Rusijos karinį potencialą.
Po plataus masto Rusijos invazijos pradžios Kinija ir Rusija dar labiau pagilino tarpusavio partnerystę – išaugo prekybos apimtys ir finansinis bendradarbiavimas. Kinija vėl tapo didžiausia rusiškos naftos pirkėja, taip suteikdama Maskvai reikšmingų pajamų, nepaisant Vakarų taikomų sankcijų ir kainų ribojimų Rusijos energetikos sektoriui.
Pekinas tvirtina siekiantis „konstruktyvaus vaidmens“ sprendžiant konfliktą, pabrėžia, kad nėra karo šalis ir teigia nepalaikantis nė vienos pusės. Kinija neigia tiekianti Rusijai letalinę ginkluotę ir viešai remia derybų idėją. Vis dėlto humanitarinės pagalbos paketai Ukrainai Pekinui taip pat suteikia galimybę išlaikyti savo pozicijas būsimoje Ukrainos atstatymo diskusijoje po karo, net ir toliau stiprinant ekonominius ryšius su Maskva.
Anksčiau JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris teigė, kad Kinija teoriškai galėtų „vienu skambučiu“ Vladimirui Putinui padaryti lemiamą įtaką karo eigai. Pasak jo, Pekinas, jei tik panorėtų, galėtų labai greitai apriboti Rusijos galimybes tęsti karą – sustabdyti dvejopos paskirties technologijų eksportą ir atsisakyti pirkti rusišką naftą bei dujas, taip smarkiai sumažindamas Maskvos finansinius ir technologinius išteklius.
