Japonijos Jokosukos karinių jūrų pajėgų bazėje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Berlynas siekia stiprinti gynybos ryšius su Japonija ir siūlo naują susitarimą, kuris palengvintų abiejų šalių karių veiklą vieni kitų teritorijoje.
Po susitikimo su Japonijos gynybos ministru Šindžiru Koizumiu B. Pistorius teigė, kad Vokietija pateikė vadinamojo abipusės prieigos susitarimo (angl. Reciprocal Access Agreement) idėją. Pasak jo, tai būtų sistema, skirta „palengvinti karių mainus abiejų šalių teritorijose ir reikšmingai sumažinti biurokratines kliūtis“.
Tokio tipo susitarimai paprastai supaprastina teisinius ir administracinius procesus, kai partneriai nori dislokuoti karius mokymams, pratyboms ar kitoms operacijoms kitos valstybės teritorijoje. Japonija panašius susitarimus jau yra sudariusi su „Jungtine Karalyste“ ir „Australija“, stiprindama savo saugumo partnerystes augant įtampai regione.
Vokietijos siūlymas laikomas žingsniu toliau nei iki šiol vykę Berlyno įsitraukimai Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, kurie daugiausia apsiribojo bendromis pratybomis ir trumpalaikėmis misijomis. Naujas formatas reikštų labiau struktūruotą ir ilgalaikę karinio bendradarbiavimo kryptį su partneriais šiame regione.
B. Pistorius šią iniciatyvą siejo su didėjančiu nestabilumu pasaulyje ir pabrėžė jūrinių kelių saugumo svarbą. „Kaip artima yra mūsų partnerystė, tapo akivaizdu dabartinių įvykių Irane ir Artimuosiuose Rytuose fone“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį, kad Japonija smarkiai priklauso nuo energijos importo maršrutų per Hormūzo sąsiaurį. „Jūrinių kelių laisvė turi būti užtikrinta ir apsaugota“, – pridūrė ministras.
Taip pat skaitykite:
Vokietija ir Japonija, pasak B. Pistoriaus, turi bendrą interesą saugoti pasaulinės prekybos maršrutus ir laikosi taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos. „Mus vienija įsitikinimas, kad turi viršų imti teisės galia“, – teigė jis.
Ši iniciatyva atspindi platesnį strateginį poslinkį tiek Berlyne, tiek Tokijuje. Augant spaudimui iš autoritarinių valstybių – nuo Rusijos karo Ukrainoje iki Kinijos ir Šiaurės Korėjos keliamų grėsmių Rytų Azijoje – abi šalys vis dažniau savo saugumo iššūkius vertina kaip tarpusavyje susijusius ir tai paverčia glaudesniu dvišaliu gynybos bendradarbiavimu.
