Vokietija skuba gelbėti strateginę rafineriją: ar naftos tiekimas per Gdanską taps konfliktu su Lenkija?
Vokietijoje stiprėja spaudimas skubiai užtikrinti alternatyvias naftos tiekimo grandines PCK rafinerijai Švedte prie Oderio, kuri tradiciškai buvo susieta su tiekimu per „Družbos“ vamzdyną. Vokietijos žiniasklaida dėmesį kreipia į riziką, kad tranzitas gali būti ribojamas, todėl ieškoma maršrutų, kurie apeitų rusišką infrastruktūros ir politinių sprendimų įtaką.
Pagrindinė aptariama kryptis – tiekimas per Lenkiją, pasitelkiant Gdansko uostą ir vadinamąjį Pamario naftotiekį, kuris pirmiausia naudojamas naftai transportuoti į Lenkijos perdirbimo ir logistikos mazgus. Teoriškai jis galėtų prisidėti ir prie tiekimo į Vokietijos pusę, tačiau praktikoje tai atsiremia į ribotą pralaidumą ir sudėtingą komercinį suderinimą.
Kas stabdo tiekimą per Lenkiją?
Viena opiausių kliūčių – PCK rafinerijos akcininkų ir kontrolės klausimas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo ne tik ekonominis, bet ir politinis. Vokietijos valdžia yra ėmusi Rosneft Vokietijoje valdomus aktyvus prižiūrėti patikėjimo teise, tačiau pati nuosavybės struktūra ir toliau kelia įtampą derybose su Varšuva.
Vokietijos komentatoriai pabrėžia, kad net ir radus techninį sprendimą, politinis pasitikėjimas ir aiškus atsakymas, kas realiai valdys strateginę infrastruktūrą, gali lemti galutinį sprendimą. Dėl to derybos tarp Berlyno ir Varšuvos vertinamos kaip sudėtingos, nes apima tiek energetinį saugumą, tiek regiono tiekimo stabilumą.
Orlen ir galimas akcininkų persidėliojimas
Dar 2022 metais, kai Vokietija perėmė Rosneft Vokietijoje dalies kontrolę patikėjimo teise, Lenkijos „Orlen“ viešai rodė susidomėjimą įsigyti PCK akcijų. Taip pat buvo signalų, kad rinkoje galėjo vykti kontaktai ir dėl kitų akcininkų paketų, įskaitant „Shell“ turėtą dalį, kuri anksčiau buvo siejama su ketinimais ją parduoti.
PCK rafinerija yra svarbi rytų Vokietijai, nes aprūpina degalais Berlyno ir Brandenburgo regioną, o dalis produkcijos patenka ir į kaimynines rinkas. Dėl to bet koks ilgalaikis žaliavos trūkumas reikštų ne vien įmonės veiklos ribojimą, bet ir platesnį poveikį regiono degalų tiekimo balansui.
Kodėl ši tema aktuali dabar?
Europos energetikos politikoje po 2022 metų išryškėjo tendencija kuo labiau mažinti priklausomybę nuo rusiškų žaliavų ir tranzito maršrutų, o naftos logistika tapo ne mažiau jautri nei dujų. Švedto atvejis išsiskiria tuo, kad sprendimas reikalauja ne tik rinkos alternatyvų, bet ir aiškaus tarpvyriausybinio susitarimo dėl infrastruktūros panaudojimo.
Lenkijos PERN valdomas Pamario naftotiekis dažnai minimas kaip vienas svarbiausių regiono instrumentų, galintis padėti diversifikuoti tiekimą, tačiau jo pajėgumai nėra begaliniai. Todėl derybose greta politinių klausimų neišvengiamai iškils ir praktiniai: kaip paskirstyti srautus, kas finansuos didinimą ir kokiomis sąlygomis bus užtikrinta ilgalaikė tiekimo sutartinė drausmė.
